„Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, nusikaltimas, kuriuo kartu nėra šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, nesukelia tokių pačių konstitucinių teisinių padarinių, kaip nusikaltimas, kuriuo kartu yra šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika“, – sako teisininkai.

Rašte Seimo pirmajam vicepirmininkui Jurgiui Razmai atsakydami, kaip reikėtų elgtis gavus apkaltinamąjį nuosprendį, teisininkai pažymi, kad pagal Konstituciją asmuo, atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu.

„Tai reiškia, jog Konstitucijoje ne tik nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – Konstitucija, darydama minėtą išimtį, leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu“, – pažymi teisininkai.

Parlamentaro P. Gražulio laukia du apkaltos procesai: vienu atveju jau pradėta byla KT dėl to, kad balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską jam nematant, o kitu – turi būti pradėtas įsigaliojus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.

Nusikaltimas, kuriuo kartu nėra šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, nesukelia tokių pačių konstitucinių teisinių padarinių, kaip nusikaltimas, kuriuo kartu yra šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika.

Bet kuriuo atveju panaikinti mandatui reikia, kad už tai Seime balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai, t. y 85 Seimo nariai iš 141. Jei Seimo nario mandatas panaikinamas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, Seimo nariu toks asmuo gali praėję ne mažiau kaip dešimt metų nuo šio sprendimo.

Lapkričio 7 dieną LAT galutiniu sprendimu P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą, kai šis pasinaudodamas Seimo nario statusu padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, Rusijos pareigūnams 2015 metais šios įmonės produkcijoje radus listerijos bakterijų.

Seimo statutas numato, kad apkaltos procesas galimas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją, asmuo sulaužė priesaiką, paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas.

P. Gražulio atveju laikoma, kad jis dabartines Seimo nario pareigas pradėjo eiti 2020 metais, kai po paskutinių rinkimų prisiekė parlamente.

Pagal Seimo statutą, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, Seimas priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Šioje dalyje nurodytu atveju į KT Seimas nesikreipia.

Seimo teisininkai atsakydami Seimo pirmajam vicepirmininkui pažymi, kad tuo atveju, kai nusikaltimas padarytas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, vienintelis galimas apkaltos pagrindas yra „paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“, nes į KT dėl galimo šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo nesikreipiama.

„Vadinasi, Seimui gavus LAT nutartį, kuria paliktas nepakeistas apeliacinės instancijos teismo nutartimi patikslintas įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl Seimo nario P. Gražulio 2015–2016 metais, t. y. iki jam duodant Seimo nario priesaiką, padaryto nusikaltimo, Seimo pirmininkas ar jo pavaduotojas turėtų nedelsdami supažindinti Seimo narius su šiuo nuosprendžiu, o Seimas priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą“, – sakoma rašte.

Teisininkai taip pat nurodo, kad tai, jog šiuo metu P. Gražuliui yra pradėtas apkaltos procesas dėl balsavimo už kolegą, nepaneigia Seimo pareigos, gavus įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį, pradėti apkaltos procesą Seime ir šiuo pagrindu.

Pasak teisininkų, panaikinus Seimo nario mandatą viename apkaltos procese, kitas apkaltos procesas nebūtų tęsiamas, tačiau jeigu vienas iš tų procesų pasibaigtų P. Gražulio naudai, t. y. KT pripažintų, kad priesaika nebuvo sulaužyta ar mandatas nebūtų panaikintas dėl apkaltinamojo nuosprendžio, kitu pagrindu pradėtas apkaltos procesas būtų tęsiamas.

Byloje dėl piktnaudžiavimo LAT pernai birželį už piktnaudžiavimą P. Gražuliui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų. Parlamentaras apskundė šį Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo jam buvo paliktas galioti žemesnės instancijos nuosprendis, galutiniu sprendimu LAT paliko galioti žemesnės instancijos nuosprendį.

Seimas taip pat kreipėsi į KT išvados, ar P. Gražulis nesulaužė priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos, kai 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už L. Jonauską.

P. Gražulis teigia neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, o apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.