Teismas atmetė Liberalų sąjūdžio skundą dėl prieš porą savaičių VRK priimto sprendimo.

Komisija konstatavo, kad praėjusių metų sausio 16 – balandžio 24 dienomis buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto mokymai „Ready to Win“ (angl. Pasirengę nugalėti – BNS), kainavę 45,336 tūkst. eurų, yra nepiniginė auka. Įstatymai draudžia partijoms imti aukas iš juridinių asmenų.

Teisėjas Ramūnas Gadliauskas žurnalistams komentuodamas teismo kolegijos sprendimą pabrėžė, jog surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Taikomosios politikos instituto surengti mokymai buvo skirti būtent Liberalų sąjūdžio 2016 metų Seimo rinkimų kampanijai.

„Nustatyta, kad Taikomosios politikos institutas organizavo mokymus būtent Liberalų sąjūdžio nariams, rėmėjams, kurie dalyvavo 2016 metų partijos politinėje kampanijoje, ir nors tiesioginio užsakymo ar tiesioginio prašymo organizuoti tokius mokymus kaip politinė partija (Liberalų sąjūdis) neišreiškė, bet surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad tos išlaidos ir mokymai buvo skirti būtent Liberalų sąjūdžio politinei kampanijai“, – sakė teisėjas.

„Spendėme, ar šios išlaidos gali būti pripažintos nepinigine auka Liberalų sąjūdžiui, ir priėjome prie išvados, kad mokymų organizavimas kaip intelektualios veiklos produktas, kaip atlikti veiksmai gali būti laikomi būtent tokia nepinigine auka“, – sprendimą argumentavo teisėjas.

Laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas traktuoja, kad nors teismo sprendimas galutinai reiškia prarastą dotaciją, reputacijos požiūriu partijai yra palankus.

„Aš traktuoju, kad tai finansiniai praradimai, tačiau partijos reputacijos požiūriu man šitas sprendimas patinka, visų pirma kalbu apie tekstą, jame skamba akivaizdūs keletas dalykų – partija negavo kokios nors finansinės naudos. Kaip žmonėms atrodo – „Jie ten juodąją buhalteriją turėjo“, – nieko panašaus nebuvo. Teismo sprendimas kalba, kad nepaisant to, kad partija nesiekė šių mokymų, neorganizavo jų, bet partija gavo nematerialią nefinansinę naudą“, – išklausęs LVAT sprendimą žurnalistams sakė E. Gentvilas.

„Traktuojame, kad LVAT formuoja naują praktiką Lietuvos politinių kampanijų istorijoje ir visos kitos partijos į tai turės atsižvelgti, ir mes pirmiausia, nes ir tampame auka, kuri gavo atseit paramą, kurios nei prašė, nei organizavo. Partija nėra kaltinama, kad kažką organizavo, gavo, bet reikėjo užfiksuoti, dabar visi žinosime, kad taip turi būti traktuojama“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Rinkimų komisija remdamasi savo sprendimu dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžiui neskyrė pusmečio dotacijos iš biudžeto – apie 395 tūkst. eurų.

Liberalai turi paėmę 530 tūkst. eurų paskolą ir lapkritį turėjo grąžinti 270 tūkst. eurų, tačiau praradę dotaciją derasi dėl mokėjimo atidėjimo. Dar 260 tūkst. eurų partija turėjo grąžinti balandį.

E. Gentvilas sakė tikintis, jog su banku pavyks susitarti, nes šis nusiteikęs pozityviai, galutinio sprendimo tikisi penktadienį. Pasak partijos laikinojo vadovo, tuomet ir bus aiškiau, kokiam terminui ir kokiomis sąlygomis bankas atidėtų paskolą.

Vyriausioji rinkimų komisija liberalų finansus vertino gavusi medžiagą iš prokuratūros. Rugsėjį partijai pateikti įtarimai politinės korupcijos byloje.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Š. Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.

Įtariama, kad E. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.

Taip pat įtariama, kad Š. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.