Tai BNS trečiadienį pranešė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė. 

Anot jos, bylą nagrinėjęs teismas nusprendė, kad kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat teismas panaikino G. Vainauskui ir A. J. Zabuliui taikytas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti. 

Šis teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ketverius metus trukusiame procese R. Paksas, G. Vainauskas bei A. J. Zabulis buvo kaltinami prekyba poveikiu. Jie savo kaltę viso proceso metu neigė ir prašė būti išteisinti.

Prokurorai G. Vainauskui siūlė skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant dvejiems metams, taip pat daugiau nei 26 tūkst. eurų baudą. R. Paksui siūlytas įkalinimas trejiems metams ir dviem mėnesiams, atidedant bausmę dvejiems metams ir dviem mėnesiams. A. J. Zabuliui siūlyta skirti daugiau nei 24 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos. 

Trečiadienį priimtoje teismo nutartyje pažymima, kad byloje apklausti asmenys paneigė bet kokį susitarimą dėl kyšio perdavimo, o parduotuvės statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas teisėtai įgaliotų pareigūnų per nustatytą dešimties dienų terminą, nepažeidžiant teisės reikalavimų.

Nutartyje taip pat pabrėžiama, kad asmenis baudžiamojon atsakomybėn už prekybą poveikiu galima patraukti tik susiejus kyšio davimą ar pasiūlymą su faktu, jog už kyšį buvo siekiama, kad tarpininkas pasinaudotų turima įtaka. Taip pat būtina, kad asmuo pažadėtų ar susitartų priimti kyšį ir veikdamas paperkančio asmens interesais pasinaudotų turima įtaka atitinkamiems subjektams.

„Iš byloje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su R. P.(Paksu) metu G. V.(Vainauskas) pasiūlydamas, pažadėdamas ar susitardamas duoti didelės vertės kyšį, siekė, kad R. P. paveiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių bei šio skyriaus tarnautojus, o R. P. su tokiu G. V. pasiūlymu sutiko“, – teigiama teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnaitės – Tamošiūnaitės,  Dariaus Prankos nutartyje. 

„Tokiu būdu, byloje nenustatyta kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikaltimų objektyvioji ir subjektyvioji pusės“, – priduriama joje. 

Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtarė, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas. 

Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais, kuriam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

Nutartyje pažymima, kad prekyba poveikiu pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu pasinaudojant savo įtaka už kyšį paveikti valstybės instituciją ar jos tarnautoją, kad šie įgyvendintų kyšio davėjo interesus. Kaltininko pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, ar kitais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus.

Teismas konstatavo, kad negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su G. Vainausku metu A. J. Zabulis pasiūlydamas ir susitardamas duoti didelės vertės kyšį siekė, kad G. Vainauskas paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Tam, kad ši sudarytų sąlygas priimti V. Janulevičiui palankų sprendimą.  Taip pat teismas pasigedo įrodymų, kad G. Vainauskas su tokiu A. J. Zabulio pasiūlymu sutiko.

„Iš pokalbio įrašo matyti, kad nei vienas pokalbio dalyvis neįsipareigojo atlikti jokių konkrečių veiksmų, taigi, joks pažadas paveikti atitinkamą instituciją ar valstybės tarnautojus duotas nebuvo. To nepatvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys“, – rašoma teismo nutartyje. 

Taip pat pažymėta, kad byloje nėra nustatyta kas šiuo atveju yra kyšio davėjas ir kieno interesais galimai veikė A. J. Zabulis. 

Išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas nutartyje pabrėžė, kad asmuo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti pripažintas tik neginčijamai nustačius jo veiksmuose visus nusikalstamos veikos požymius, ir bet kuri esanti abejonė turi būti vertinama asmens naudai.