Dar prieš metus tokių apygardų buvo viena, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Šios apygardos viršija leistiną 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribą skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (34 453). Pagal įstatymą, rinkėjų skaičius apygardoje gali svyruoti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose apygardose skaičiaus – šiuo metu tai būtų nuo 31 008 iki 37 899 rinkėjų.

Šiuo metu septynios apygardos yra mažesnės nei leistina žemiausia riba, o šešios apygardos ima viršyti didžiausią leistinos rinkėjų skaičiaus nuokrypio ribos padalą.

Visos leistiną ribą viršijusios apygardos yra sparčiai besiplečiančiuose Vilniaus ir Kauno regionuose.

Korekcijos laukia Kauno ir Vilniaus

Nemenčinėje rinkėjų nuokrypio riba šiuo metu siekia 116,38 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, Aleksoto-Vilijampolės apygardoje – 112,94 proc., Medininkų apygardoje – 112,26 proc., Garliavos – 110,97 proc., Naujamiesčio-Naujininkų – 110,34 proc. ir Naujosios Vilnios apygardoje – 110,23 procento.

Žemiau nustatytos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos atsidūrė Jurbarko, Tauragės rajonus ir Pagėgius apimanti Karšuvos apygarda – 88,6 proc., Sėlos rytinė – 88,66 proc., Nevėžio – 88,98 proc., Sėlos vakarinė – 89,31 proc., Deltuvos pietinė – 89,41 proc., Molėtų-Širvintų – 89,41 proc. ir Vilkaviškio – 89,99 proc. vienmandatės rinkimų apygardos.

VRK vertinimu, atsižvelgiant į rinkėjų skaičiaus kaitos apygardose tempus yra tikimybė, kad visose leistiną ribą peržengusiose apygardose ir toliau turėtų didėti atotrūkis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Anot komisijos, tikėtina, kad iki 2024 metais numatytų Seimo rinkimų Mėguvos, Pilaitės-Karoliniškių, Senamiesčio-Žvėryno vienmandatės rinkimų apygardos taip pat taptų per didelės, o tarp per mažų atsidurtų Deltuvos šiaurinė, Marijampolės bei Žiemgalos rytinė apygardos.

Labiausiai augo apygarda pajūryje

VRK skaičiuoja, kad per pastaruosius dvejus metus labiausiai augo pajūryje esanti Mėguvos apygarda, kuri apima Palangą, dalį Klaipėdos bei Kretingos rajonų savivaldybių. Per dvejus metus čia atsirado 3907-iais rinkėjais daugiau nei 2020 metais.

Dalį Vilniaus rajono savivaldybės apimančioje Nemenčinės apygardoje rinkėjų skaičius per dvejus metus pasipildė 2670 balsavimo teisę turinčių asmenų. Kauno rajono savivaldybės pietinėje dalyje esančioje Garliavos apygardoje rinkėjų skaičius pasipildė 2430 rinkėjų.

Rinkėjų skaičius augo Vilniuje esančiose Verkių, Naujosios Vilnios, Pilaitės-Karoliniškių, Pašilaičių, Antakalnio, Senamiesčio-Žvėryno apygardose, Kaune – Aleksoto-Vilijampolės apygardoje. Rinkėjų padaugėjo ir didžiųjų miestų priemiesčiuose esančiose Raudondvario, Medininkų bei Gargždų apygardose.

Tuo tarpu labiausiai sumenko Sėlos rytinė apygarda, kuri apima Rokiškio rajoną ir dalį Kupiškio bei Zarasų rajonų savivaldybių. Per dvejus metus ši apygarda neteko 1356 rinkėjų. 

Rinkėjų skaičius smarkiai sumažėjo ir Kelmės-Šilalės, kuri prarado 1278 rinkėjus, taip pat –  Alytaus apygardoje, netekusioje 1276 rinkėjų. Rinkėjų mažėjo taip pat ir Kaišiadorių-Elektrėnų, Karšuvos, Žemaitijos šiaurinėje, Nevėžio, Sėlos vakarinėje, Vilkaviškio ir kitose rinkimų apygardose.

Pokyčiai – prieš rinkimus

Vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę VRK atliko bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra.

VRK prieš Seimo rinkimus perbraižo apygardų ribas, kad būtų išlaikytos proporcijos tarp vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus.

Tai daroma siekiant, kad už vienmandatėse apygardose renkamus Seimo narius galėtų balsuoti panašus rinkėjų skaičius.

Lietuvoje Seimo nariai renkami daugiamandatėje ir 71-oje vienmandatėje rinkimų apygardoje: 70 – Lietuvoje ir sudaroma viena Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda.

Artimiausi Seimo rinkimai, preliminariais duomenimis, turėtų įvykti 2024 metų spalio 13 dieną.