Politikai rado sprendimą, kaip įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos: meras liktų savivaldybės tarybos nariu, ne vykdomąja institucija (kaip siūlyta anksčiau), jį atstatydinti būtų sunkiau, tačiau gyventojai balsuotų už konkretų kandidatą.

Galingesnis miesto vadovas

Socialdemokratų frakcijos Seime narė Milda Petrauskienė, viena įstatymo pataisų iniciatorių, sakė, kad naujasis projektas, kurį Seimas svarstys pavasario sesijos pradžioje, apsieis be Konstitucijos keitimo, jam priimti užteks parlamentarų balsų daugumos.
Pagal užregistruotą įstatymo projektą meras liktų savivaldybės tarybos nariu, jos pirmininku, bet būtų renkamas tiesiogiai. Tarybos nariai, kaip ir dabar, būtų renkami pagal sąrašą, remiantis proporcine rinkimų sistema.

"Meras taip pat renkamas kaip tarybos narys, bet kartu gauna mero pareigas vienmandatėje rinkimų apygardoje. Tai reiškia, kad rinkėjas gaus du biuletenius: viename balsuos už tarybos narius sąrašuose, kitame rinksis iš kandidatų į merus", – komentavo M.Petrauskienė.
Kartu meras, kaip vykdomosios valdžios atstovas, gautų daugiau administracinių paslaugų funkcijų, tad jo galios būtų išplėstos: meras galėtų tvirtinti seniūnijų ir seniūnaitijų ribas, skirti savivaldybės valdomų įstaigų, išskyrus darželius bei mokyklas, vadovus, galėtų keisti žemės paskirtį ir kt.

"Dabar dalį paprastųjų funkcijų atlieka pati savivaldybės taryba arba įgalioja jas atlikti administracijos direktorių. Šiuo atveju tokios funkcijos atitektų merui, jis gautų daugiau įgaliojimų", – patvirtino ji.

Lengvai nenuverstų

Priėmus įstatymo pataisas, merą iš posto išjudinti būtų sunkiau – kad tarybos pirmininkas atsistatydintų, turėtų pritarti du trečdaliai tarybos narių, o šiandien užtenka daugiau nei pusės narių balsų. M.Petrauskienės teigimu, tokia proporcija turi įtakos dažnai merų kaitai ir jų rokiruotėms po skirtingas partijas ar visuomenines organizacijas. Todėl priėmus Vietos savivaldos įstatymo pataisas mero institucija esą sustiprėtų, o savivaldybių vadovai nesidangstytų negalėję įgyvendinti vienų ar kitų sprendimų dėl tarybos spaudimo. Parlamentarė M.Petrauskienė tikisi, kad dėl tokių pokyčių rinkimų sąrašuose atsirastų stipresnių vietinių lyderių, o dėl tiesioginio ryšio su rinkėjais gyventojai savivaldos rinkimuose balsuotų aktyviau.

"Neretai atsitinka taip, kad meru tampa mažai rinkėjų pasitikėjimo sulaukusios partijos sąrašo kandidatas, o dabar juo taptų tas, kuris pelnė rinkėjų pasitikėjimą", – svarstė ji.

Savivaldybėms tinka

Pataisoms, dėl kurių iš posto išversti merą būtų sunkiau, pritarė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė, M.Petrauskienės partijos bičiulė Roma Žakaitienė. Anot jos, mero instituciją stabilizuoti gali ne tik projekte numatytas siūlymas jį atstatydinti pritarus dviem trečdaliams tarybos narių, tačiau ir sąlyga, kad nepasitikėjimą meru tarybos nariai pareikštų motyvuotai. LSA direktorės teigimu, tokia detalė apsaugos nuo mero atleidimo be rimtos priežasties.

"Pagal šiandien galiojantį įstatymą pareikšti nepasitikėjimą labai paprasta. Tačiau negali būti taip, jog žmonių renkamas meras lengva ranka atleidžiamas vien dėl to, kad kam nors nepatinka. Priežastys turi būti rimtos ir aptartos, pavyzdžiui, teisinė atsakomybė, taikoma merui, arba rimti interesų pažeidimai", – komentavo ji.

R.Žakaitienė sakė, kad LSA dar svarstys dėl galutinio pataisų projekto. Jos teigimu, anksčiau savivaldybių atstovai išreiškė pageidavimą, jog meras turėtų daugiau kompetencijos teisių ir netaptų politinių žaidimų įrankiu, kad pasikeitus valdantiesiems jį būtų galima greitai atstatydinti.

Imituoja darbą

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Virginija Baltraitienė laikosi nuostatos, kad pirmiausia Seimas turėtų svarstyti ankstesnį Konstitucijos pataisų reikalaujantį projektą, kuriuo tiesioginiai mero rinkimai būtų įteisinti įtvirtinus mero kaip vykdomosios valdžios instituciją. Projektas esą įstrigo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Parlamentarė įsitikinusi, kad tik šiam nepritarus Seimas galėtų balsuoti dėl kitų variantų.

"Mes siūlėme, kad meras būtų vykdomosios valdžios institucija. Jei būtų priimtos Konstitucijos pataisos, taip pat būtų keičiamas ir Vietos savivaldos įstatymas, – sakė ji. – Pasisakėme už tai, kad meras turi būti stiprus ir gauti svarbių įgaliojimų, už kuriuos taikoma ir didesnė jo asmeninė atsakomybė. Tai turėtų būti įtvirtinta įstatymu, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių."

Nuosakesnį socialdemokratų atstovų pateiktą projektą ji vadino "laukiamo pažado įgyvendinimu", kai demonstruojami bandymai įteisinti tiesioginius mero rinkimus, apie kuriuos kalbama nebe pirmus metus. Esą problemos sprendimas tik imituojamas, nes esminių pokyčių nėra: meras negauna daugiau atsakomybės ir funkcijų.

"Lieka tie patys partijų sąrašai, tik priekyje atsiranda mero pavardė ir rinkėjas atskirai balsuoja už merą. Sunkiai įsivaizduoju, kaip elgtis norint balsuoti už vieną sąrašą, bet už kitą kandidatą į merus, – svarstė V.Baltraitienė. – Kaip ir buvo, meras lieka tarybos pirmininku, galioja ta pati kolektyvinė atsakomybė už priimtus spendimus, administracijos direktoriaus funkcijos taip pat lieka nepakitusios."

Projektui pritarta

Valdančioji koalicija vakar pareiškė susitarusi, kad jau per kitąmet vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus merai bus renkami tiesiogiai. Tai patvirtino Algirdas Butkevičius. Anot jo, kokiu tiksliai principu visuomenė rinktų savivaldybės vadovą, valdančioji koalicija turėtų apsispręsti per mėnesį – tuomet ir būtų baigta rengti projektą.

Seimo pirmininkės, Darbo partijos vadovės Loretos Graužinienės teigimu, įstatymas bus priimtas iki metų vidurio.
"Koalicija sutarė, kad nuo 2015 m. turi būti tiesioginiai merų rinkimai, ir buvo sutarta, jog iki liepos mėnesio Seime turi būti priimtas įstatymas", – žurnalistams sakė Seimo pirmininkė. Ji, patvirtinusi, kad "ne visais atvejais reikia keisti Konstituciją", leido suprasti, jog svarstomas būtų būtent socialdemokratų pasiūlytas projektas.

Andrius Kupčinskas

Kauno meras

Vien tiesiogiai rinkti merus gal ir ne išeitis, reikia iš karto kalbėti apie mero atsakomybę, galias. Jei merą išrinksime tiesiogiai, aišku, iš dalies bus įgyvendintas visuomenės lūkestis, bet po pirmos kadencijos ateitų dar didesnis nusivylimas dėl mero funkcijų. Tiesiogiai renkamas meras, mano įsitikinimu, turėtų skirti savo patarėją, tarybos sekretorių, administracijos direktorių, turėti savo komandą ir įgyvendinti savo politiką.

Pavyzdžiui, Lenkijos Baltstogės mieste merai tiesiogiai renkami jau keletą kadencijų. Kiek man kolegos pasakojo, ta sistema Lenkijoje labai pasiteisino ir  politinės intrigos, kurios vietos lygmeniu egzistavo, nuslopo. Dabar miesto taryba labiau tvirtina strateginius planus, o meras su administracija labiau įgyvendina sprendimus. Aiškiai atskirta sprendimus priimanti ir vykdomoji valdžios. Man asmeniškai priimtina tokia politinė santvarka.

Vytautas Grubliauskas

Klaipėdos meras

Laikausi nuomonės, kad tiesioginiai mero rinkimai yra aukščiausia savivaldos išraiškos forma ir vienas iš veiksnių, skatinančių aktyviau balsuoti gyventojus. Kita vertus, pats tiesioginių rinkimų įteisinimas, ko gero, nekelia tokios diskusijos kaip merui suteiktų įgaliojimų klausimas: ką konkrečiai tiesiogiai išrinktas ir gyventojų pasitikėjimą pelnęs meras galės daryti ir kokiomis priemonėmis galės įgyvendinti jam skirtas funkcijas.

Pritariu, kad reikia skatinti įstatymo projekte numatytą didesnę mero atsakomybę, suteikti jam daugiau priemonių ir įgaliojimų, tačiau visa tai turi būti įtvirtinta įstatymu ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kurių, matyt, neišvengsime. Mano nuomone, gyventojams patrauklesnis galingo mero modelis, kuriam priskiriami dideli įgaliojimai, taigi, ir didelė atsakomybė.