Tiriamos gerosios užsienio šalių visuotinės gynybos praktikos: jas siekiama integruoti ir Lietuvoje Pereiti į pagrindinį turinį

Tiriamos gerosios užsienio šalių visuotinės gynybos praktikos: jas siekiama integruoti ir Lietuvoje

Ketvirtadienį pristatytas tarptautinis Visuotinės gynybos modelio tyrimas, kurio metu analizuojant geriausių šioje srityje užsienio šalių praktikas bei pastaruoju metu stebimas karines taktikas pasaulyje, rengiamas pirminis pasiūlymas, kaip šias žinias pritaikyti Lietuvos visuomenėje.


<span>Tiriamos gerosios užsienio šalių visuotinės gynybos praktikos: jas siekiama integruoti ir Lietuvoje</span>
Tiriamos gerosios užsienio šalių visuotinės gynybos praktikos: jas siekiama integruoti ir Lietuvoje / Asociatyvi P. Peleckio/BNS nuotr.

Visuotinės gynybos asociacijos vadovas Tomas Godliauskas tikisi, jog remiantis šiomis pasaulio šalių praktikomis, Lietuvos ir jos visuomenės parengtis ekstremalioms situacijoms iki  2030 m. pasieks „visiškai kitokį lygį“.

„Tose šalyse yra labai aiškus suvokimas, kalbant apie visuotinę gynybą, ką kiekvienas daro – ką daro pilietis, ką daro įmonė, ką daro bendruomenė, ką daro, galų gale, valstybė. Ir tas supratimas iš tiesų leidžia labai gerai susidėlioti ne tik žinojimą, bet ir veiksmus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Visuotinės gynybos asociacijos direktorius.

„Aš manau, kad Lietuva, perimdama gerąsias praktikas – galime paminėti tą pačią Suomiją – iki 2030 m.  tikrai pasieks tų rezultatų“, – pridūrė T. Godliauskas.

Jo teigimu, efektyvi šalies gynyba karo atveju yra ne tik kariuomenės, bet mūsų visų atsakomybės klausimas.

„Visuotinė gynyba yra visų mūsų reikalas. Tai yra ir valstybės institucijų, ir ūkio subjektų, ir nevyriausybinių organizacijų, ir, aišku, pačių piliečių atsakomybės klausimas“, – nurodė Visuotinės gynybos asociacijos vadovas.

Tyrimą sudaro trys etapai

Tyrimą atliekančios Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) „New Generation Warfare“ centro vadovas Gregas Melcheras sako, kad minėtąją ekspertizę sudaro trys etapai – užsienio šalių praktikų nagrinėjimas, praktinis priemonių įgyvendinimas bei šių metodų pakartotinis vertinimas.

„Šiuo metu esame pirmosios fazės pabaigoje – nagrinėjame 10 skirtingų šalių pavyzdžius,  gynybos praktikas. Tirsime šalis, kurios, mūsų nuomone, turi išskirtinį gebėjimą, talentą integruoti savo visuomenės narius į bendrąją visuotinės gynybos sistemą“, – konferencijoje kalbėjo G. Melcheras.

Šiuo metu esame pirmosios fazės pabaigoje – nagrinėjame 10 skirtingų šalių pavyzdžius.

„Antroji dalis apims įgyvendinimo žingsnius. Įvertinę minėtąsias praktikas sieksime iki rugsėjo pabaigos pristatyti, kaip šie metodai galėtų būti pritaikomi Lietuvos žmonėms. Šiam tikslui planuojama rengti simuliaciją, skirtą nustatyti, kurios iš pasiūlytųjų priemonių veikia, kurios – ne, ir ką reikia patobulinti“, – tarptautinio tyrimo etapus aiškino ekspertas.

Vėliau, pasak JAV „New Generation Warfare“ asociacijos vadovo, bus atliekami pakartotiniai tyrimai, kurių metu bus tikrinama, ar pasiūlytos priemonės pasiteisino, o kurias iš jų reikia tobulinti. Atsižvelgiant į rezultatus, tyrimo iniciatoriai tikisi pakartotines išvadas pateikti iki spalio mėnesio pabaigos.

Kaip nurodo tyrimo autoriai, visuotinės gynybos modelis – tai sistema, kurioje kiekvienas pilietis, organizacija ir institucija turi aiškiai apibrėžtą vaidmenį krizės, karo ar stichinių nelaimių akivaizdoje.

Remiantis ekspertizės duomenimis bei atsižvelgiant į Lietuvos teisinę sistemą ir visuomenės parengtumą, tyrimo organizatoriai pateiks pirminius siūlymus kaip krizės, karo ar stichinių nelaimių akivaizdoje turėtų veikti Lietuvos piliečiai. Vėliau, anot jų, bus pateikiamos išvados dėl šalies verslo ir kitų organizacijų vaidmens tokiomis aplinkybėmis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Jaunalietuviai

Iki Suomijos pasiruošimo, dar labai daug laukų teks aptręšti. Ypač su tokia "pride" paradų ir leftistinės "demokratijos" filosofija.
1
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų