Ar ši vyriausybė išbus visą kadenciją, pasak politikų, priklausys nuo prezidento rinkimų.

Suėjo metai nuo tada, kai prisiekė naujos kadencijos Seimas. Vieni svarbiausių šios kadencijos parlamentarų priimtų sprendimų – tai, kad nuo 2018 m. sausio ligos išmokos galės būti skiriamos ne tik tėvams, bet ir sergančius vaikaičius prižiūrintiems seneliams, priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įteisintas draudimas bet kokia forma smurtauti prieš vaiką, taip pat priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2018 m. arba nuo 2020-ųjų bus visiškai uždrausta alkoholio reklama, alkoholį bus leidžiama įsigyti asmenims nuo 20-ies metų, bus sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas.

Kokius įvykdytus šios vyriausybės darbus įvardija ankstesnių kadencijų premjerai?

Socialdemokratų vyriausybei 2006–2008 metais vadovavęs parlamentaras G. Kirkilas LRT.lt teigė galintis išskirti kelis pozityvius dalykus.

„Vyriausybė išlaikė finansinį stabilumą, ir tai yra labai svarbus dalykas. Vyriausybė išlaikė įsipareigojimus gynybai, kas yra labai sudėtinga mūsų situacijoje, nes finansavimo reikalauja kone visos sritys. Finansavimas gynybos srityje yra vienas iš prioritetinių. Manau, kad saugumu užsienio politikoje ši vyriausybė ir tęsia darbus, ir dirba gana nuosekliai.

Manau, kad visiškai sėkmingai dirba Energetikos ministerija, su savo uždaviniais susidoroja Susisiekimo ministerija“, – pažymėjo G. Kirkilas.

2008–2012 m. A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė buvo pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuri išbuvo visus ketverius metus nepakeista. Tuometis premjeras A. Kubilius teigia negalintis įvardyti sėkmingų S. Skvernelio vadovaujamos vyriausybės darbų.

„Gero tiek, kad kažko labai blogo per daug nėra padarę. Nieko didelio ir svarbaus nėra padaryta“, – konstatavo A. Kubilius. LRT.lt politiko pasiteiravus, kodėl, jo nuomone, valdantiesiems nieko nepavyko nuveikti, kalbėjo: „Aš manau, problema ta, kad „valstiečiai“ buvo nepasiruošę dideliems darbams. Tai natūralu – nauji žmonės. Net ir vyriausybė, kuri lyg ir surinko savo sričių specialistus ir iš pradžių neblogai atrodė, neturi politinės patirties, aiškesnių sisteminių idėjų. Kol suras, praeis daug laiko. Bendras vaizdas dabar toks, kad trypčiojama vietoje, niekas nevyksta. Nieko blogo nedaro, bet ir nieko gero nepadaro.“

Gero tiek, kad kažko labai blogo per daug nėra padarę. Nieko didelio ir svarbaus nėra padaryta.

Tuo metu 2012–2016 m. vyriausybės vadovu dirbęs A. Butkevičius rado gerų žodžių S. Skvernelio vadovavimui.

„Dabartinės vyriausybės veiklą vertinu dvejopai. Pirmiausia tam tikrose srityse išliko tęstinumas. Tai sveikintina, tai parodo tam tikrą politinę brandą. Kai perėmiau valdžią iš A. Kubiliaus, visus pradėtus ar paruoštus energetinius projektus išskyrėme kaip strateginius –turiu omeny SGD terminalą, elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, dujotiekių pralaidumo padidinimą, elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarais. Šiuo metu vyriausybės įgyvendinama fiskalinė politika vykdoma toliau, kad biudžeto pajamos ir išlaidos būtų subalansuotos.

Turiu pastebėti, kad ankstesnės vyriausybės paruošti įstatymų projektai, kurie buvo pateikti Seimui ir nebuvo priimti ar buvo likę ministerijų stalčiuose, buvo iš naujo perregistruoti, pateikti Seimui ir priimti.  36 proc. praėjusią sesiją priimtų projektų buvo [parengti] anos vyriausybės“, – skaičiavo A. Butkevičius.

Kritika – dėl švietimo, sveikatos apsaugos, M. Dargužaitės

LRT.lt kalbinti ekspremjerai pasigenda rimtesnio požiūrio į švietimą ir sveikatos apsaugą.

„Socialinė sritis yra silpnesnė [šioje vyriausybėje], čia reikia patirties ir tinkamo požiūrio. Iš tikrųjų reikia realiai daryti proveržį aukštojo mokslo sistemoje, pačiai Švietimo ir mokslo ministerijai ryžtingiau [dirbti] kartu su Seimu, kuris priima įstatymus. Matyti, kad yra nesusikalbėjimo, štai ir dabar kalbamės su aukštųjų mokyklų dėstytojais. Blogiausias dalykas yra net ne atlyginimai, o neaiškumas, kokiu keliu bus žengiama. Reikia apsispręsti, ar atsisakyti krepšelių, kurie, panašu, nepasiteisino – praėjo jau 10 metų, o visi tuo nepatenkinti. Gal tuomet reikėtų pereiti prie programavimo, konsoliduoti aukštąsias mokyklas. Sveikatos apsaugos sritis taip pat turi turėti aiškesnę poziciją. Yra sričių, kur reikėtų gerokai pasitempti“, – komentavo G. Kirkilas.

Buvusios vyriausybės vadovas A. Butkevičius taip pat ragina kuo greičiau įgyvendinti švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos reformas.

„Kai buvau premjeru, galvojau, kad atsiras didesnis ryžtingumas ir iš universitetų rektorių, nes universitetai yra autonomiški. Bet dabar galiu pasakyti, kad tuo metu reikėjo griežtesnio požiūrio. Tuo metu stengiausi daugiau viską toleruoti, tikėjausi, kad universitetai patys pateiks pasiūlymų, kokių studijų programų atsisakys, jų nedubliuos, ir bus galima greitai įgyvendinti reformą. Pripažįstu, kad mano valdymo laikotarpiu šitas darbas nebuvo atliktas. Analogiškai yra su sveikatos apsaugos sistema.

Bijau, kad neatsitiktų taip, kad, jei ministras pirmininkas kandidatuos prezidento rinkimuose, struktūrinės reformos gali vėl sustoti, ir 2019 metais tuomet pamatytume didesnes pasekmes valstybei“, – prognozavo A. Butkevičius.

Savo ruožtu A. Kubilius apgailestauja, kad ši vyriausybė ir Seimo dauguma apskritai taip ir nesugebėjo pradėti didesnių struktūrinių reformų. „Atrodo, kad taip bus ir kitus trejus metus. Tas labiausiai neramina, nes tokia situacija nesuteikia žmonėms vilties, kad Lietuvoje gali būti tvarkomasi kaip nors kitaip. Ir tai viena priežasčių, kodėl žmonės, neturėdami vilties, emigruoja. [...] Tokia medikų reakcija yra kaip tik nulemta fakto, kad jie nemato, jog prie šitos valdžios galima būtų tikėtis kokių nors geresnių reikšmingų permainų“, – pabrėžė A. Kubilius.

Pasak ekspremjero, net ir ten, kur vyriausybė bandė pradėti kažką daryti, pavyzdžiui, aukštojo mokslo reformoje, viskas galų gale palikta savieigai ir nesimato, kad tai galėtų duoti kokį nors aiškesnį rezultatą.

„Akivaizdu, kad ekonomikos spartaus augimo laikai yra pasibaigę, tiesiog pasibaigė tas natūralus konvergencijos laikotarpis, kai Lietuva sparčiai augo, būdama neturtinga šalimi,įsiliejo į turtingą bendrą rinką. Akivaizdu, kad, jei nieko nekeisime, to spartaus augimo ateityje nebus. Tą šneka daugelis Lietuvos ekspertų, ir norint iš tokios ekonomikos stagnacijos išbristi, reikia esminių reformų, pritraukti investicijų į aukštųjų technologijų sritis. Ekonomikoje kaip indikaciją galima įvardyti ir tą faktą, kad jau antrą mėnesį nėra ūkio ministro ir neatrodo, kad jis artimiausiu metu atsiras“, – LRT.lt kalbėjo A. Kubilius.

Tuo metu A. Butkevičius teigė, jog jam neramu ir dėl pradėtos valdymo reformos viešajame sektoriuje.

„Aš turiu mintyje iniciatyvą, kurią pradėjo rodyti vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Ta reforma pradėta įgyvendinti net ministerijoms nurodant, ką jos turi daryti ir kaip turi elgtis. Tai – visiškai ne kanclerės funkcijos, ji peržengė visas kompetencijos ribas ir neaišku, kokios bus pasekmės. Taip, tobulėjimo reikia visą laiką, reikia naujoviškos vadybos, bet tai turi būti ne „nuleidžiama“ iš viršaus ir nurodant žmonėms palikti pareigas, išeiti. Žmogus visų pirma turi būti skatinamas kelti kvalifikaciją ir aiškiai turėti įgaliojimus kurioje nors srityje. Tik rezultatų vertinimas pasako, ar jis turi normalų darbo krūvį, ar yra kompetentingas, ar efektyviai dirba“, – LRT.lt sakė A. Butkevičius.

Estija po nepriklausomybės atkūrimo pradėjo vykdyti struktūrines reformas, Darbo kodeksą ir socialinį modelį priėmė dar 2009-aisiais. Kai mes pradėjome tai įgyvendinti, buvo didžiausia kritika A. Butkevičiui, praktiškai man tai buvo vos ne kaip politinė savižudybė.

Kalbėdamas apie valstybės valdymą, A. Butkevičius pabrėžė, jog Lietuva vėluoja su struktūrine reforma.

„Dažnai mėgstame lyginti save su Estija, kur ir algos, ir pensijos didesnės. Mielieji, Estija po nepriklausomybės atkūrimo pradėjo vykdyti struktūrines reformas medicinos, švietimo ir mokslo srityje, Darbo kodeksą ir socialinį modelį priėmė dar 2009-aisiais. Kai mes pradėjome tai įgyvendinti, buvo didžiausia kritika A. Butkevičiui, praktiškai man tai buvo vos ne kaip politinė savižudybė, nukentėjo ir partijos. Nors patys „valstiečiai“ buvo tie, kurie tai kritikavo, bet politiškai pažaidė, o po rinkimų priėmė [Darbo kodeksą]. Tai vis dėlto nesolidu“, – apibendrino A. Butkevičius.

Praėjusios vyriausybės vadovas aiškino, kad valdžia, verslas ir mokslas turi dirbti kartu, o paskutiniu metu esą susiformavusios tokios nuotaikos, kad valdžia bijo kalbėtis.

„Nereikia bijoti šnekėtis, turi būti organizuojami ekonomikos forumai užsienyje, jei nori pritraukti investuotojus ir palaikyti gerus ekonominius ryšius. Kai Lietuvai Kinijos rinka buvo uždaryta, aš su Kinijos premjeru susitikau penkis kartus. Bet mane liūdina faktas, kad, nors buvo sutarta, jog iš Kinijos miesto kroviniai keliaus per Klaipėdos jūrų uostą į Amsterdamą, visiškai neseniai tie kroviniai pradėjo keliauti per Rygos jūrų uostą. Su kinais reikia nuolat palaikyti ryšį – jie pajuto, kad pasikeitė valdžia, ir tas ryšys nutrūko. Dabar per Rygą keliauja vienas sąstatas per savaitę, po Naujųjų metų keliaus penki per savaitę“, – skaičiavo A. Butkevičius.

Tolesnį vyriausybės darbą lems prezidento rinkimai

Ekspremjerai, kalbėdami su LRT.lt, pažymėjo, jog vyriausybė greičiausiai išbus visą kadenciją, tačiau nemažos įtakos turės 2019 m. vyksiantys prezidento rinkimai.

G. Kirkilas teigė manantis, kad iki prezidento rinkimų vyriausybė turėtų išdirbti, o valstybės vadovo rinkimai esą bus išbandymas visoms politinėms jėgoms.

„Išrinkus naują prezidentą vyriausybė grąžina įgaliojimus, tai čia vėlgi bus tam tikras etapas. Bet ši vyriausybė turi šansų išdirbti visą kadenciją, nors neturi tokios didelės daugumos, kaip turėjo A. Butkevičiaus vyriausybė. Greičiau yra neformali dauguma, aišku, tai ne tokia situacija, kai buvo mano mažumos vyriausybė tik su 56 parlamentarais – tai buvo daug sunkesnis variantas. Tuo požiūriu jos sąlygos visiškai normalios“, – LRT.lt aiškino G. Kirkilas.

A. Butkevičius taip pat mano, kad jei ši vyriausybė „praeis“ prezidento rinkimus, po jų gali išbūti ir visą kadenciją. „Tai bus didžiulis išbandymas tiek Seimo daugumai, tiek vyriausybei“, – pridūrė politikas.