Lietuvos atstovai Europos Parlamente (EP) buvo vieni pasyviausių per visą 2009-2014 metų kadenciją, rodo atliktas tyrimas.

Besibaigiant penkerių metų EP kadencijai organizacijos „VoteWatch Europe“ paskelbtame EP narių aktyvumo tyrime Baltijos valstybių atstovai atsidūrė sąrašo pabaigoje, o Lietuva pagal svarbiausius rodiklius pasirodė prasčiausiai tarp kaimynių.

Vertinant EP narių parengtus pranešimus, Lietuva atsidūrė 27 vietoje iš 28 ES valstybių ir pralenkė tik 2013-ųjų liepą į organizaciją įstojusią Kroatiją.

Lietuvos atstovai taip pat neparengė nė vieno kolektyvinio pranešimo ir šioje kategorijoje buvo paskutiniai kartu su Malta ir Kroatija.

Vis dėlto vos 6 atstovus EP turinti Malta buvo viena pirmaujančių tiek rengiant pranešimus (3 vieta), tiek pagal nuomonių rengimą (1 vieta). Lietuvos atstovai pagal parengtų nuomonių skaičių buvo penkti nuo galo ir pralenkė tik Airiją, Slovėniją, Estiją ir Kroatiją.

Lietuvių europarlamentarai buvo gan aktyvūs ir atsidūrė 9-oje vietoje pagal pasiūlytus pakeitimus pranešimų projektams, aktyviausi pagal šį rodiklį buvo estai.

Pagal rezoliucijų projektų siūlymą lietuviai buvo penkti.

Vertinant vardinio balsavimo (kai protokole įrašoma, kuris parlamentaras kaip balsavo) aktyvumą, Lietuvos atstovai taip pat pasirodė prasčiausiai, aplenkdami tik graikus ir Maltos delegatus. Šis rodiklis, kaip nurodo tyrimo autoriai, geriausiai atspindi ir bendrą EP plenarinių sesijų lankomumą.

Tyrimo autoriai taip pat tvirtina, kad 15-os senųjų ES valstybių atstovai buvo aktyvesni, nei 13-os naujųjų: ES senbuviams kur kas geriau sekėsi rengti pranešimus, taip padidinant įtaką ES įstatymų leidyboje.

Vieni aktyviausių vertinant visus rodiklius buvo Suomijos, Portugalijos, Liuksemburgo atstovai.

Lietuva EP turi 12 atstovų.

Rinkimai į EP vyks gegužės 24 dieną, jų metu Lietuva rinks vienu mažiau, nei šiuo metu, t.y. 11 atstovų Europos Parlamente.