Lietuvos rinkėjų nuostatos daugiausia priklauso nuo požiūrio į sovietmetį ir artimųjų politinių nuostatų, o gyventojų socialinės padėties skirtumai Lietuvoje yra mažiau svarbūs renkantis partijas nei Vakarų Europoje, rodo ketvirtadienį pristatytas politologų tyrimas.

Blogai sovietmetį vertinantys lietuviai dažniausiai balsuoja už dešiniąsias partijas - Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus ir Liberalų sąjūdį, o palankiau sovietmetį vertinantys - Darbo partiją bei „Tvarką ir teisingumą“, socialdemokratus, teigiama Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto parengtoje monografijoje.

Lietuvoje nėra senoms Europos demokratijoms būdingos aiškios takoskyros, kai dešinėje paprastai rikiuojasi turtingesniems sluoksniams atstovaujantys liberalai ir konservatoriai, o kairėje - darbininkų ir skurdesnių gyventojų interesus ginančios socialdemokratų ar leiboristų partijos. Šiuo požiūriu Lietuvoje vienintelė ryški tendencija - Liberalų sąjūdžio rinkėjų yra daug daugiau tarp turtingiau gyvenančiųjų ir visiškai mažai tarp skurdžiausiųjų.

„Jeigu žmogus negatyviai žiūri į sovietmetį, tai beveik vienareikšmiškai jis balsuos už Tėvynės sąjungą, nesvarbu, kokios jo pajamos ir pensija. Jeigu sovietmečiu jis jautėsi geriau, tai balsuos už socialdemokratus, Darbo partiją arba „Tvarką ir teisingumą“, - BNS ketvirtadienį sakė tyrimo vadovė Ainė Ramonaitė.

Mokslininkės teigimu, kitas labai svarbus faktorius yra artimųjų - sutuoktinio, tėvų ir draugų požiūris. Tyrimai parodė, kad jei rinkėjo socialinėje aplinkoje yra bent vienas konservatorių ar liberalų rėmėjas, tikimybė, kad jis balsuos už šias partijas, nepaprastai padidėja, ir tampa didesnė nei 50 procentų.

Lygindami nuostatas pagal amžių, politologai padarė išvadą, kad skirtingos kartos renkasi iš skirtingų partijų - vyresnieji iš Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ir Socialdemokratų partijos, o jauni - iš Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio.

Anot A.Ramonaitės, ištikimiausius rinkėjus turi konservatoriai ir socialdemokratai. Liberalai stabilių rinkėjų turi labai mažai, todėl „jie gali ir labai daug laimėti, ir greitai pralaimėti“.

Politologai teigė, kad rinkimų kampanija turi ribotą įtaką, nes didžiausia dalis rinkėjų dar prieš prasidedant kampanijai jau būna apsisprendę, už ką balsuoti.

Mokslininkės teigimu, tyrimo metu analizuotos nuo 1992 metų vykdytos visuomenės nuomonės apklausos.