„Mes tikrai nesakėme, kad atsisakome narystės NATO, nesakome, kad esame nusivylę NATO. Dabar tikime savo naryste dar labiau, tikime, kad taip turi būti, mes turime būti NATO nariai, tai yra vienintelis būdas užtikrinti Europos saugumą“, – LRT televizijai teigė ambasadorė.

Pasak ambasadorės, per trejus karo metus Ukraina girdėjo daug įvairių skambių pareiškimų, kuriuos O. Nikitčenko įvardija „diplomatinio proceso dalimi“.

„Pastabos, visi tie pareiškimai, kuriuos pastaruoju metu girdime, labai skiriasi ir gali būti prieštaringi. Ketvirtadienį Ukrainos pasiuntinys JAV paminėjo, kad Ukrainos narystė NATO vis dar yra ant stalo padėta, tarsi niekas nesako, kad Ukraina niekada netaps NATO nare. (...) Diplomatinės derybos padaro neįmanomą įmanomą“, – akcentavo O. Nikitčenko.

ELTA primena, kad į JAV prezidento postą grįžus respublikonui Donaldui Trumpui, netyla diskusijos dėl to, kaip gali keistis saugumo situacija Europoje ir Ukrainoje. Trečiadienį Baltųjų rūmų lyderis ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitarė nedelsiant pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

Be to, D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje baigties gali įvykti Saudo Arabijoje. Tiesa, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė taip pat turėjęs pokalbį su D. Trumpu, kurio metu abu lyderiai aptarė, kaip būtų galima užbaigti beveik trejus metus trunkančią plataus masto invaziją.

Savo ruožtu JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pareiškė, kad Kyjivo ambicijos įstoti į NATO yra nerealistiškos. P. Hegsethas taip pat pažymėjo, kad yra mažai tikėtina, jog Ukraina sugebės susigrąžinti teritorijas, kurių neteko nuo 2014 m., ir atmetė galimybę į Ukrainą siųsti JAV karius ar NATO misiją bet kokio taikos susitarimo vykdymui užtikrinti.