Po pateikimo už projektą balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 50 politikų, susilaikiusiųjų nebuvo.
Pataisą palaikė valdantieji socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“, prieš buvo vienintelė buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, keli jos frakcijos kolegos balsavime nedalyvavo.
Tarp balsavusiųjų „už“ buvo premjerė Inga Ruginienė, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, švietimo ministrė Raminta Popovienė.
Projektą parėmė ir du Mišrios Seimo narių grupės nariai – Vytautas Sinica bei Vitalijus Šeršniovas.
Seimas nutarė projektą svarstyti skubos tvarka, jos paprašė socialdemokratas Š. Birutis frakcijos vardu.
Planuojama, kad šis klausimas į posėdžių salę grįš antradienį, gruodžio 16 dieną.
Opozicija yra surinkusi būtinus parlamentarų parašus užsakyti projekto poveikio vertinimą, tačiau posėdžiui pirmininkavęs „aušrietis“ Raimondas Šukys atsisakė priimti dokumentą. Jis taip pat atmetė A. Širinskienės prašymą pateikti projektą svarstyti visuomenei.
Pasak R. Šukio, apsisprendus dėl skubos tvarkos negalima teikti projekto visuomenės vertinimui.
Projekto svarstymo metu opozicijos atstovai savo darbo vietose buvo pasidėję plakatus „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Pateikimo procedūrą svečių balkone stebėjo grupė žurnalistų bendruomenės narių.
Žada daugiau skaidrumo
Projektą pateikęs socialdemokratas Audrius Radvilavičius teigė, kad siūloma LRT vadovo atleidimo tvarka būtų skaidresnė.
„Atviras balsavimas tokio jautrumo klausimais gali daryti tiesioginį ir netiesioginį spaudimą tarybos nariams, lemti, kad sprendimai būtų priimami ne pagal profesinę ir objektyvią nuomonę, o atsižvelgiant į išorinius ar politinius veiksnius“, – sakė jis.
Parlamentaro teigimu, visuomeninio transliuotojo vadovo skyrimas ir atleidimas yra itin svarbus sprendimas, „todėl būtina užtikrinti, kas jis būtų priimamas laisvai, be jokios įtakos ir spaudimo“.
Pasak jo, dabartinėje įstatymo redakcijoje atleidimo pagrindai nėra aiškūs, todėl siūloma „šią neapibrėžtą nuostatą pakeisti konkrečiais kriterijais“.
Siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu.
Anot projekto, įstaigos vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių, tai yra septyni iš 12.
Projektą pasirašė per pusšimtis valdančiųjų Seimo frakcijų narių.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia atviru balsavimu.
Taip pat nustatyta, jog visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja mažiausiai du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
Susikirto nuomonės
Konservatorius Arvydas Anušauskas stebėjosi, kad šaliai susiduriant su nacionalinio saugumo iššūkiais imamasi keisti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką.
„Šalis susiduria su hibridinėmis atakomis, įvesta ekstremali situacija, o pasirodo, aktualiausias klausimas yra procedūros – LRT vadovų skyrimas, atleidimas. Bet dešimtys tūkstančių protestuotų, kurie atėjo su šitais plakatais („Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ – BNS), sakė jums labai aiškiai: nekiškite nagų prie LRT, nekiškite nagų prie laisvo žodžio, ir jie supranta, kad tai visai ne apie procedūras“, – teigė jis.
Demokratė Agnė Širinskienė klausė, su kokia žurnalistų bendruomene siūlomas projektas derintas, nes būtent tai žadėta padaryti.
„Galiu užtikrinti, kad nei su Celofanu, nei kitais pseudo žurnalistais mes nesitarėme“, – garantavo A. Radvilavičius, bet su kuo derino, nenurodė.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigė esanti „LRT fanė“, nuolat besiklausanti „LRT radijo ir televizijos nuo ryto iki vakaro“.
„Ir ačiū už tai LRT tarybai“, – sakė ji, bet ragino prisiminti audito išvadas apie nustatytus pažeidimus.
„ Už audito išvadas yra atsakinga LRT vadovė. Ten buvo nustatyta, kad pirkimai vykdomi galimai neskelbiamų derybų būdu. Toliau. Į darbą priiminėjami 38 proc. žmonių be konkurso. Trečia. Tiesą sakant, piktnaudžiaujama komercine reklama, o man, kaip dirbančiai Ekonomikos komitete, tai yra ne lygiavertės sąlygos su komercinėmis televizijomis“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji pranešė buvusi informuota, kad Europos Taryba yra gavusi skundą dėl LRT įstatymo.
„Žinokite, aš, kaip delegacijos vadovė, tikrai liudysiu, kaip LRT darbuotojai, pažeisdami neutralumo ir objektyvumo principus, elgiasi už mokesčių mokėtojų pinigus kaitindami emocines aistras tų žmonių, kurie nežinodami už ką, renkasi į mitingus“, – tvirtino B. Vėsaitė, turėdama galvoje LRT darbuotojų akciją, kai kiekviena laida pradedama tylos minute, transliuojami įrašai su darbuotojų pasisakymais „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Demokratė Rima Baškienė atkreipė dėmesį, kad Kultūros komitete išklausius Valstybės kontrolės ataskaitą apie auditą LRT, sutarta ne fragmentiškai, o sistemiškai peržiūrėti visą įstatymą.
A. Radvilavičius pranešė, kad Kultūros ministerijoje jau sukurta darbo grupė, kuri nagrinės visuomenės informavimo klausimus, taip pat ir susijusius su LRT.
Konservatorė Gintarė Skaistė tvirtino, jog valdančiųjų pateikiami argumentai už įstatymo pataisą rodo, kad ji skirta dabartinei nacionalinio transliuotojo vadovei pašalinti iš pareigų.
„Sveikinu su tiesos atskleidimu, nes atrodo, tai yra tikrasis motyvas, ką norima koreguoti, tai yra LRT transliacijų turinį, o ne tobulinti pagal audito išvadas. Šiaip, žvelgiant į šį įstatymą, jis tikrai pakeis LRT reguliavimą, jis yra svarbus. Todėl negalime nuleisti šių diskusijų į skubotą traukinio varymą, kai sprendimai priimami tiesiog automatu, neįsigilinus ir nepadiskutavo su žiniasklaidos bendruomene“, – kalbėjo Seimo narė.
Ankstesnis projektas sustabdytas
BNS rašė, kad Seimas jau yra pradėjęs svarstyti kitą „aušriečių“ ir „valstiečių“ parengtą LRT įstatymo pataisą, jog nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.
Opozicijai paprašius atlikti šio siūlymo poveikio vertinimą, jo svarstymas Seimo salėje negalimas, kol tai nebus padaryta.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei antradienį surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.
(be temos)