Trijų Baltijos šalių parlamentų Užsienio reikalų komitetų (URK) pirmininkai paragino Europos lyderius pasmerkti smurtą Ukrainoje.

"Su dideliu susirūpinimu sekame įvykius Ukrainoje, paskatintus Ukrainos valdžios nejautrumo daugelio Ukrainos žmonių valiai. Tai privedė prie dramatiško protestuotojų ir policijos susidūrimo. Mes raginame Europos lyderius užimti tvirtą poziciją ir pasmerkti smurtą Kijeve. Nauji įstatymai, ribojantys demokratinius principus ir žmogaus teises tokias, kaip žodžio laisvė ir susirinkimų laisvė, leido naudoti jėgą prieš protestuotojus", - teigiama ketvirtadienį išplatintame bendrame jų pareiškime.

URK pirmininkai prašo Ukrainos valdžios ir protestuotojų derėtis bei rasti taikų sprendimą demokratiškomis priemonėmis.

"Besitęsiantys konfliktai ir represijos prives šalį prie chaoso, kuris niekam neatneš naudos. Mes raginame baigti smurtą ir sutarti dėl būtinų veiksmų plano, kaip derybomis išeiti iš aklavietės, prireikus - su nepriklausomo tarpininko pagalba", - rašoma pareiškime.

Kreipimąsi pasirašė Seimo URK pirmininkas Benediktas Juodka bei jo Latvijos ir Estijos kolegos Ojaras Erikas Kalninis ir Marko Mihkelsonas (Markas Mikelsonas).

Lietuvos Seimas ketvirtadienį griežtai pasmerkė smurto naudojimą Ukrainoje ir pabrėžė, kad provokaciniai veiksmai negali būti pretekstu naudoti jėgą prieš taikius protestuotojus.

Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui pernai lapkritį atsisakius pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos sutartį, į gatves išėjo tūkstančiai ukrainiečių. Pastarosiomis dienomis jų protestas Kijeve peraugo į susirėmimus su vietos milicija.

Skaičiuojama, kad nuo sausio 19 dienos į medikus pagalbos kreipėsi 157 protestuotojai, iš kurių 72 buvo paguldyti į ligonines, o penki žuvo.