Didelį įspūdį padarė kadenciją baigusio Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio pasisakymas, kad visoje šalyje žmonės Lietuvos atžvilgiu nusiteikę labai pozityviai, priešiškumo nėra, o išsišokimai būna pavieniai, LRT RADIJUI po susitikimo su  B. Komorowskiu teigė kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.  O mūsų šalyje eskaluojamas problemas V. Adamkus pavadino „vietinių politikierių politine akcija savo asmeninėms pozicijoms sutvirtinti“.

„Kaip teisingai pastebėjote paminėdamas Europą, mažumų klausimus sprendžiame. Manau, kad mes su pasididžiavimu galime pasakyti, jog Lietuvoje tas klausimas tikrai garbingai sprendžiamas, jokio specialaus pasipriešinimo nėra, kliūtys mažumoms vystyti savo kultūrą ir auklėti savo jaunimą lenkiška dvasia nesudaromos. Galiu pasakyti, kad tai pripažino ir prezidentas B. Komorowskis“, – pabrėžė V. Adamkus.

– Prezidente, kaip vyko susitikimas, kokias temas spėjote paliesti?

– Pirmiausia, B. Komorowskiui buvo suteiktas Rokiškio miesto Garbės piliečio vardas. Manau, didžiausias nuopelnas tenka užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, kad jis, pasinaudodamas ta proga, sudarė sąlygas buvusiam prezidentui B. Komorowskiui susitikti su mūsų valdžios aukščiausiais atstovais ir kitų sričių vadovaujančiais žmonėmis.

Aš asmeniškai perdaviau savo sveikinimus, džiaugiuosi prezidento B. Komorowskio apdovanojimu. Jis savo pastabose, kuriomis su visais pasidalino per pietus, pasidžiaugė, kad turi lietuviškas šaknis [...], ir užtikrino, kad jo apdovanojimas ir pripažinimas skatina jį aktyviai žvelgti į mūsų tarptautinius, tarpvalstybinius santykius ir jų plėtojimą.

– Lenkijos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad B. Komorowskis Lietuvoje aptarė tėvynainių problemas. Palietėte jas?

– Aš nežinau. Bent šio susitikimo metu tikrai apie tai nebuvo kalbėta, bent man esant. Aš nieko panašaus negirdėjau.

– Dabar visi aukščiausi šalies vadovai rado laiko ir noro susitikti su kadenciją baigusiu Lenkijos prezidentu. Kodėl nėra susitikimų su esamu prezidentu?

– Sunku pasakyti, priklauso nuo pačių asmenybių. Tačiau mes per privatų pasikalbėjimą su prezidentu B. Komorowskiu palietėme ir Lietuvos ir Lenkijos santykius. Manau, kad šis susitikimas kaip tik buvo proga pakelti mūsų dviejų valstybių bendradarbiavimo lygį, kuris, reikia pripažinti, truputį nusmuko. Stengėmės aiškintis, kokiu būdu tai padaryti.

Tarptautinio bendradarbiavimo, bendrais politiniais (NATO ir Europos Sąjungos) klausimais, žinoma, jokių priekaištų nėra, galėjome tik pasidžiaugti rezultatais, kurie susidėjo per 10 metų ar daugiau. Tačiau aptarėme ir mažumų klausimus, kuriuos su prezidentu B. Komorowskiu aš paliečiau privačiai. Pasitarime per pietus tas klausimas irgi buvo iškilęs, bet daugiau ar mažiau buvo bendras, nes buvo daugiau pasisakymų įvairiais kitais (ir Bažnyčios, ir Lietuvos santykių, ir visuomenės bendradarbiavimo santykių) klausimais.

Mes su prezidentu B. Komorowskiu tiesiogiai priėjome prie mažumų klausimo. Jis pirmiausia patvirtino, kad Lenkijoje tai nėra kažkokia problema, kuri dominuotų kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos santykius. Tačiau jis pripažįsta, kad situacija yra nemaloni ir reikia atsisakyti emocinio požiūrio,  kaip kad dabar daro abi pusės, ir problemą spręsti realiai. Bent man B. Komorowskis sakė, kad darys viską, kad tie santykiai būtų išsiaiškinti dalykiškai bei priimtinai ir vienai, ir kitai valstybei. Aš irgi tą patį reikalą spręsdamas dedu daug vilčių, kad bus rastas realus sprendimas, o ne vadovaujamasi vien emocijomis.

– Lietuvos valdžios teigimu, tautinių mažumų padėtis Lietuvoje yra viena geriausių Europoje, tačiau Lenkų rinkimų akcija, jos atstovai vis tiek rengia įvairias protesto akcijas, mitingus dėl švietimo, vaikai pamokas iškeičia į mišias. Kodėl taip vyksta?

– Mano požiūris labai aiškus – tai yra vietinių „politikierių“ tam tikra politinė akcija savo asmeninėms pozicijoms sutvirtinti. Kaip teisingai pastebėjote paminėdamas Europą, mažumų klausimus sprendžiame. Manau, kad mes su pasididžiavimu galime pasakyti, jog Lietuvoje tas klausimas tikrai garbingai sprendžiamas, jokio specialaus pasipriešinimo nėra, kliūtys mažumoms vystyti savo kultūrą ir auklėti savo jaunimą lenkiška dvasia nesudaromos. Galiu pasakyti, kad tai pripažino ir prezidentas B. Komorowskis.

Jis mane nustebino, kai prisiminė praėjusių metų lenkų futbolo sirgalių poelgį, kurį net pavadino chuliganišku ir kuris, jo teigimu, nustebino ir sukrėtė tiek valdžios įstaigas, tiek atskirus politikus. Tokius net visą Lietuvos valstybę įžeidžiančius veiksmus jis pasmerkė ir pasakė, kad tai yra neleistinas reikalas.

– Jūsų asmeninė draugystė su Lenkijos prezidentu Aleksanderiu Kwasniewskiu padėjo švelninti lietuvių ir lenkų santykius, savotiškai nugludindavote aštrius kampus. Kodėl dabar nėra draugystės tarp aukščiausių vadovų?

– Čia turbūt ne man atsakyti į tą klausimą. Aš tik galiu patvirtinti, kad tiek su prezidentu A. Kwasniewskiu, tiek su  Lechu Kaczynskiu santykiai buvo be galo nuoširdūs, buvo stengtasi žiūrėti, kaip abiejų valstybių interesai galėtų pasitarnauti ir visos Europos mastu, visai Europos Sąjungai. Šiandien mes su juo tuo klausimu pasikalbėjome, norėdami sustiprinti tas pozicijas. Mes, jo žodžiais tariant, prisiimame tam tikrą moralinę atsakomybę išlaikyti savo Rytų kaimynų pozicijas ir ES. Taigi čia klausimo nėra.

Man paliko ypač didelį įspūdį jo pasisakymas, kad visoje Lenkijoje tiek inteligentija, tiek žmonės, kuriuos sutiksi gatvėje, Lietuvos atžvilgiu yra labai pozityviai nusiteikę, jokio priešiškumo nėra, o išsišokimai būna pavieniai – tai suprantama, bet, žinoma, nepateisinama. Aš atsakiau, kad galiu drąsiai teigti, kad Lenkijos atžvilgiu Lietuvoje irgi kokio nors priešiško nusistatymo nėra. Taigi tuos iškilusius mažumų klausimus mes turime bandyti išspręsti bendrai ir racionaliai.