„Lietuvoje be galo menkas dėmesys tam (maisto švaistymui - BNS)“, - penktadienį susitikęs su parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininku Andriejumi Stančiku teigė eurokomisaras.

Pasak jo, rūpinantis maisto nešvaistymu, būtų taupomi vandens, energijos resursai, darbo sąnaudos.

„Maisto švaistymo programoje galima sukurti daug darbo vietų, sutaupyti nereikalingą maisto perprodukciją, performuluoti - vieną dalį sugrąžini gyvulių pašarams, o kitą - į bioenergetiką. Bet jeigu nieko nedarysime praktiškai per pilotinius projektus, tai traukiniai nuvažiuos kitur, o jų aplinkui dar yra daug. Galima mokyklas vaikus įtraukti į maisto švaistymo programas, bet tas Lietuvoje nesisuka“, - kalbėjo eurokomisaras.

Lietuvoje nuo šių metų rugsėjo įsigaliojo Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašas, panaikinantis kai kuriuos barjerus, kliudžiusius dalį vartoti dar tinkamų maisto produktų, užuot išmetus, atiduoti labdarai. Iki tol Lietuvoje buvo draudžiama teikti labdarai maistą, kurio galiojimo terminas „geriausias iki“ yra pasibaigęs.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijas, maisto, paženklinto „geriausias iki“, galiojimo terminas gali būti pratęsiamas iki dviejų mėnesių.