„Apie jokį pensinio amžiaus didinimą Lietuvoje tokiu įtemptu metu negali būti jokių kalbų. Kai siautėja pandemija, kai žmonės netenka darbo ar dirba ne pilną darbo dieną, kai kiekvieną dieną kažką atleidžia iš darbo ir nuo to labiausiai kenčia 50-mečiai ir vyresni, priešpensinio amžiaus žmonės, apie ką mes čia šnekame? Juk žmonės seka įvykius ir tada klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Diskusija apie tai – ne laiku ir ne vietoje“, – sako V. Blinkevičiūtė.

Politikė teigia, kad Europos Komisijos (EK) ekspertų svarstymai apie galimybę Lietuvai didinti pensinį amžių iki 72 metų tėra viena iš nuomonių, ir Lietuvos politikams nereikėtų to eskaluoti.

Juk žmonės seka įvykius ir tada klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Diskusija apie tai – ne laiku ir ne vietoje.

„Keista dabar klausytis kai kurių valdančiųjų atstovų, samprotaujančių, kad Lietuvos gyventojų darbingas amžius galėtų ilgėti. Lyg jie nesuprastų, kad vien kalbos apie tai paliečia konkrečių žmonių gyvenimus. Juk kiekvienas įsivaizduoja save, tai visiškai natūralu. Ir ką galvoja klausydamiesi? Dirbu, dirbu ir pensijos taip ir nesulauksiu“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Kita vertus, ji teigia nesuprantanti, kodėl, kalbėdami apie vyresnio amžiaus žmonių išlaikymą darbo rinkoje, valdantieji nesiima konkrečių veiksmų.

„Žinoma, sutinku, kad reikia išlaikyti vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje, taip. Yra daug žmonių, kurie, būdami pensijoje, dirba savanoriškai, nes jie gali, geba ir nori tai daryti. O kiti negali. Todėl turi būti galimybė pasirinkti. Bet kodėl tuomet valstybė atleidžia 65 metų sulaukusius žmones iš viešojo sektoriaus? Reikėtų keisti įstatymus. Jeigu žmogus gali ir nori – tegul dirba. Toks įspūdis, kad kalbama viena, o daroma kita“, – priduria V. Blinkevičiūtė.

ELTA primena, kad EK parengė žaliąją knygą dėl senėjimo. Joje Lietuvai prognozuojama, kad, norint iki 2040 m. išlaikyti pastovų nacionalinį senėjimo indeksą, Lietuva turėtų pailginti darbingą amžių iki 72 metų.