„Šitas siūlymas dėl grąžinimo telefonų ar kompiuterių turėtų gulti į bendrą paketą dėl bendrų įsigijimų iš parlamentinių lėšų pertvarkos“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

Taip politikė kalbėjo parlamentarams ketvirtadienį pradėjus svarstyti siūlymą, kad pasibaigus kadencijai jie privalėtų Seimo kanceliarijai grąžinti kompiuterius, mobiliuosius telefonus, įsigytus už parlamentinei veiklai skirtas lėšas.

Šį siūlymą parengusi Agnė Širinskienė siūlo Seimo statutą papildyti nuostata, kad už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigytus telefonus, kompiuterinę techniką Seimo narys pasibaigus jo įgaliojimams per 14 darbo dienų atiduoda Seimo kanceliarijai arba sumoka jų likutinę vertę, kuri būtų apskaičiuojama pagal Seimo valdybos nustatytą tvarką.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kėlė klausimą, kodėl siūloma grąžinti tik telefonus ir kompiuterius.

V. Blinkevičiūtė sakė, kad tokie siūlymai jai primena „populistinį rinkiminį laikotarpį“.

Griežtinti parlamentiniai veiklai skirtų lėšų naudojimą imta, kai visuomenininkas Andrius Tapinas iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlė į Seimą ir paviešino abejones dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo.

Atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Seimo pirmininkė siūlo išvis atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, bet ši iniciatyva kol kas nesvarstyta, nes parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas nustatytas Konstitucijoje, o ją pakeisti reikia ir daugiau laiko, ir didesnės paramos Seime nei kitiems teisės aktams.