V. Čmilytė-Nielsen: COVID-19 grėsmė darys įtaką Seimo darbui

„Kitą savaitę, ketvirtadienį, Seimas susirinks į eilinius posėdžius ir grįšime prie svarbiausių klausimų, tarp jų – ir prie statuto pakeitimo dėl nuotolinio darbo“, – LRT radijui trečiadienį sakė ji.

Parlamento vadovė vylėsi, kad daliai parlamentarų grįžus iš saviizoliacijos užteks balsų priimti tai numatančius Seimo statuto pakeitimus.

„Tikiuosi, kad grįžus iš saviizoliacijos daliai narių arba tų, kurie dabar joje yra, visų pirma Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams, turėsime pakankamai balsų, kad išspręstume svarbiausius klausimus“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, pirmiausia būtina pakeisti statutą, o paskui daryti techninius sprendimus.

„Akivaizdu, kad dabartinėje situacija, kai Lietuva iš esmės yra parklupdyta dėl COVID-19 pandemijos, mūsų skaičiai tikrai yra nerimą keliantys, ši grėsmė darys įtaką Seimo darbui. Viena vertus, organizuodami saugesnį Seimo darbą, kita vertus, turime paraleliai spręsti perėjimą prie nuotolinio Seimo darbo. Kuo greičiau tai padarysime, tuo tikresni būsime, kad Seimo darbas gali būti nenutrūkstamas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį parlamentarai atmetė Seimo statuto pataisas dėl nuotolinių parlamento posėdžių.

Lietuva iš esmės yra parklupdyta dėl COVID-19 pandemijos, mūsų skaičiai tikrai yra nerimą keliantys, ši grėsmė darys įtaką Seimo darbui.

Jomis siūlyta nustatyti, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdis galėtų būti organizuojamas nuotoliniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinant Seimo nario tapatybės nustatymą.

Autoriai pabrėžė, kad šios pataisos leistų nuotoliniu būdu organizuoti parlamentarų diskusijas, tačiau balsavimas vis tiek turėtų vykti plenarinių posėdžių salėje.

Projektą kritikavę opozicijoje esantys „valstiečiai“ teigė, kad pirminio Seimo statuto projekto nuostatos būtų sudariusios galimybę valdantiesiems piktnaudžiauti savo galiomis, nes daug sprendimų patikėta pirmininkaujančiam be diskusijų.

Seime dėl koronaviruso atšaukti dviejų dienų posėdžiai – po antradienį įvykusio vakarinio posėdžio padaryta pertrauka iki gruodžio 3 dienos.

COVID-19 šiuo metu serga mažiausiai penki parlamentarai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Vytautas Juozapaitis ir Andrius Kupčinskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Jonas Varkalys, Viktoras Pranckietis bei Seimo pirmininkė V. Čmilytei-Nielsen.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dėl kontaktų su sergančiaisiais yra nurodęs saviizoliuotis visai Liberalų sąjūdžio frakcijai, daliai konservatorių.

Laukia reakcijos iš A. Verygos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako vis dar laukianti atsako iš laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kai kreipėsi į jį su prašymu skubiai parengti saugaus Seimo darbo algoritmą bei įteisinti greituosius COVID-19 antigenų testus.

„Kol kas (A. Verygos – ELTA) reakcijos vis dar laukiu, ir manau, kad šią savaitę vėl kreipsiuosi į ministrą dėl kelių svarbių klausimų. Visų pirma kyla klausimas, kodėl visai neseniai buvo pakeista tvarka ir tiems žmonėms, kurie turėjo aukštos rizikos kontaktą, nebelieka galimybės pabaigti saviizoliacijos šiek tiek anksčiau, po 10 dienų, jei turi neigiamą (COVID-19 – ELTA) testą, bet iš esmės beveik be išlygų reikia saviizoliacijoje būti 14 dienų. Tokia tvarka buvo visai neseniai įvesta“, – LRT radijui trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Yra ir kitų klausimų dėl reglamentavimo, dėl kovos su pandemija ir dėl reikalavimų tiek užsikrėtusiems, tiek tiems, kurie turėjo kontaktą su sergančiais. (Tie reikalavimai – ELTA) dažnu atveju prasilenkia su ir su sveiku protu. ir su ekspertų nuomonėmis“, – pabrėžė ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad iš A. Verygos tikisi plano ir vizijos, kaip būtų galima užtikrinti nenutrūkstamą parlamento darbą antrosios COVID-19 bangos metu.

„Iš laikinai pareigas einančio sveikatos apsaugos ministro labai norėtųsi tikėtis plano ir vizijos, kaip mes galėtume užtikrinti, kad parlamento darbas nenutrūktų (...). Neabejotinai daug ką buvo galima padaryti anksčiau. Dabar, žvelgdami atgal, matome, kad turėjome tikrai labai neblogą galimybių langą vasarą, kai buvo galima pasirengti antrai bangai (...). Tas laikas, mano manymu, buvo praleistas ir šiandien mes turime susilpnintas institucijas, kurios labai svarbios kovoje su pandemija“, – sakė ji.