Ji atkreipė dėmesį, kad šalyje įvestas karantinas apnuogino visos šios Vyriausybės kadencijos broką.

„Pernai jūsų panegiriką Vyriausybei vertinau balais, už kiekvieną klaidą nuimdama po vieną balą. Primenu, liko tikrai labai kuklus rezultatas. Pernai pagrindinis akcentas buvo padarytos klaidos visose reformose, kurios sukėlė daug sumaišties. Šiemet susiduriame su dar sudėtingesne užduotimi. Jūs padarėte gudriau – savo nuopelnais įvardijote visos Lietuvos žmonių pasiekimus, kurie, nepaisant jūsų polėkio drausti ir reguliuoti, sugebėjo vis dėlto dirbti taip efektyviai, kad net sunešė gana solidų, beveik 1,5 milijardo eurų rezervą. Kurį jūs dabar, kaip ir skolintus pinigus, jau pradėjote naudoti savo rinkimų kampanijoje. Dosnių išmokų pavidalu“, – antradienį Seimo posėdyje sakė V. Čmilytė–Nielsen.

„Svetimų nuopelnų prisiėmimą, kaip ir svetimų darbų pasisavinimą, įprasta vadinti plagiatu. Dažnai plagiatai būna ir labai abejotinos kokybės. Gal sutapimas, bet ir šios Vyriausybės darbas taip pat kelia daug abejonių“, – sakė ji.

Jūs padarėte gudriau – savo nuopelnais įvardijote visos Lietuvos žmonių pasiekimus, kurie, nepaisant jūsų polėkio drausti ir reguliuoti, sugebėjo vis dėlto dirbti taip efektyviai.

Pasak liberalės, įvestas karantinas šalyje, apnuogino visos šios kadencijos broką.

„Strigo visos pagrindinės sistemos. Sveikatos apsaugos sistema išgyvena tik dėl nuostabaus medikų atsidavimo savo darbui. Jie sugebėjo nepasiduoti panikai, kai kovoje su virusu buvo palikti plikomis rankomis. Visomis prasmėmis. Ir tik visuomenės bei verslo pagalba lėmė, kad pirmosiomis savaitėmis Lietuva nepaniro į paniką ir chaosą. Švietimo sistema patyrė beveik nokautą. Dar šiek tiek ir būtų viskas griuvę, ministras jau buvo pasiruošęs nutraukti mokslo metus po pirmų dviejų karantino savaičių. Valstybės biurokratijos aparatas tapo monolitu, kuris dar net ir šiandien neįgavo reikiamo pagreičio. Jūsų programoje akcentuojamas savivaldos savarankiškumas. Deja, pastarieji metai labiau panašūs į savivaldos savarankiškumo laidotuves“, – teigė V. Čmilytė–Nielsen.

Ji ragino Vyriausybę pripažinti, kad jiems pasisekė, jog šaliai vadovauja ekonominio pakilimo metais.

„Štai kokią realybę rodo neva puikūs jūsų darbo rezultatai, bet jūs tai ignoruojate. Būkite drąsus, pripažinkite ir pasakykite visuomenei: „Mums pasisekė vadovauti ekonominio pakilimo metais. Ir mes sugebėjome beveik nesugadinti reikalų“, – sakė ji.

I. Šimonytė: iškilmingų kalbų sakymas

Seimo narė Ingrida Šimonytė, vertindama Vyriausybės praeitų metų veiklos ataskaitą, teigė, kad Vyriausybė nenori kalbėti apie tai, kas laukia ateityje.

„Dabar svarstome paveikslą, kurio nėra ir net neaišku, ar jis buvo. Reikėtų kalbėti apie tai, kas yra šiandien ir bus rytoj. Bet į šiuos klausimus atsakinėti Vyriausybė nenori, o veikiau atsišaudo piaro fejerverkais“, – Seimo tribūnoje kalbėjo I. Šimonytė.

„Lietuvoje dažnai prieina berniukas ir paklausia kokio nors gražaus ir patogaus klausimo. O jei kokia 9-10 metų mergaitė prieitų ir paklaustų, kaip Vyriausybės praėjusių metų darbai padėjo mums pasirengti netikėtumams? Ar mokesčių reforma sustiprino mūsų ūkį, biudžetą, viešuosius sektorius, ekonominės politikos pagrindus?

Ir šįkart turime ne ataskaitą, o iškilmingų kalbų sakymą apsikarsčius savo nusipieštais ordinais ir medaliais.

Nereikėjo net ekonomikos nuosmukio, kad būtų aišku, jog finansų pamatai plaunami toliau, o valstybės įsipareigojimų pusėje ir toliau piešiami rožiniai flamingai. Buvo akivaizdu, kad mokesčių reforma nepanaikins nei pajamų nelygybės, nei santykinio skurdo“, – kalbėjo parlamentarė.

Anot jos, dėkoti už tai, kad dabar yra geresnė situacija nei prieš dešimtmetį buvusioje krizėje, reikia ne Vyriausybei.

„Ūkis netikėtai smuko ir paaiškėjo, kad biudžetas silpnas, rezervai menki, o ūkį ir šįkart gelbėsime skolon. Taip, šiandien yra geriau nei 2008 metais, neabejotinai, tik dėkoti reikia už tai ne Vyriausybei ar bent ne šitai, o toms, kurių dėka buvo įvestas euras. Bet tai, kad skola pigi, nereiškia, kad jos nėra.

Ir nuo aukšto kalno demografijos problemas pamatysime tik dar geriau. Nei mokesčių sistema, nei išmokų sistema taip ir nesukūrė jokių automatinių stabilizatorių, kurie būtų leidę šiuo metu žmonėms suteikti saugumo pagalvę be Vyriausybės malonės, bet gal ir nebuvo tokio tikslo, nors jį turėtų kelti vakarietiška gerovės valstybę kurianti Vyriausybė“, – teigė I. Šimonytė.

„Ir šįkart turime ne ataskaitą, o iškilmingų kalbų sakymą apsikarsčius savo nusipieštais ordinais ir medaliais“, – pridūrė ji.

R. Budbergytė: moka į viską pažiūrėti per rožinius akinius

Lietuvos socialdemokratų partijos narė Rasa Budbergytė teigia, kad Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitoje į šalyje vyraujančias problemas pažiūrėta per rožinius akinius. Anot jos, premjero Saulius Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, dirbusi ekonomikos pakilimo sąlygomis, pasinaudojo galimybe pamaloninti rinkėjus.

„40-60 procentų nepasiektų rezultatų lieka už Vyriausybės ataskaitos ribų. Taip atsitiko ir šį kartą. Ekonomikos pakilimo sąlygomis gyvavusi Vyriausybė pasinaudojo galimybe pamaloninti rinkėjus, kurie tikrai kenčia nepriteklių ir turi labai mažas pajamas, mažas pensijas. Visa tai mes žinome ir tai yra labai sena daina. Tačiau, ką pabrėžė ir tarptautiniai ekspertai bei Europos Komisija, kuri konstatavo tai naujausioje šalies pažangos ataskaitoje, kad bet kurioje srityje: ar tai sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, ar tai būtų švietimas, mūsų mokinių rezultatų pasiekimas, ar universitetai, ar mokslo tyrimai, – daugelyje sričių konstatuojama, kad padaryta maža arba labai maža pažanga. Tuo tarpu Vyriausybė ir premjeras, stovėdamas šioje tribūnoje, mokėjo pasidžiaugti“, – Seimo posėdyje sakė R. Budbergytė.

R. Budbergytei apmaudu ir tai, kad S. Skvernelis ataskaitoje nieko neužsiminė apie žemės ūkio padėtį šalyje.

„Nekalbėjo apie žemės ūkį, kaimą bei ten gyvenančius žmones. Taip pat nekalbėjo apie regionų politiką, kad ją pagerins ir mes nebeturėsime nei dviejų, nei trijų Lietuvų, o turėsime vieną Lietuvą, gyvenančią be jokių netolygumų valstybėje“, – sakė socialdemokratė.