„Kol kas neišgirdau jokių abejonių dėl mano kaip Seimo pirmininkės elgesio atitikimo skaidrumo standartams ar nulinės tolerancijos korupcijai, todėl negaliu pritarti raginimams prisiimti atsakomybę už tai, kas neliečia manęs nei kaip asmens, nei kaip 2020 metais į Seimą išrinktos politikės“, – antradienį per Seimo posėdį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė atsakė į opozicijos klausimus dėl tolesnio darbo po Apeliacinio teismo sprendimo jos vadovaujamą partiją pripažinus kalta korupcijos byloje.

Keturių opozicinių frakcijų vadovai parlamento vadovės klausė, ar ji sau taiko valdančiosios koalicijos sutarties preambulėje įrašytą teiginį apie skaidrumą ir aukščiausius politinės etikos standartus.

Taip pat opozicija uždavė klausimą, ar ji neketina stabdyti narystės Liberalų sąjūdžio partijoje ir „aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija, jos praeitimi bei asmenimis, kurie šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę“.

V. Čmilytė-Nielsen sakė raginimą atsiriboti nuo Liberalų sąjūdžio vertinanti ne tik kaip asmeninį spaudimą, bet ir kaltinimą visai Liberalų sąjūdžio bendruomenei „mėginant primesti kolektyvinę kaltę dėl vieno asmens daugiau nei prie septynerius metus padarytus veiksmus“.

Seimo pirmininkė sakė suprantanti, kad oponentai sieks Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą panaudoti prieš valdančiąją koaliciją, Liberalų sąjūdį ir ją pačią, tačiau teigė, jog opozicija manipuliuoja teismo sprendimu ir bylos aplinkybėmis.

Parlamento vadovė pažymėjo, kad Liberalų sąjūdžiui skirta piniginė bauda, bet jos veikla teismo sprendimu neapribota.

„Teismas Liberalų sąjūdžiui skyrė piniginę baudą,  visų pirma už tai, kad nuteisė už korupciją ir piktnaudžiavimą E. Masiulį, kuris teismo nagrinėjamu laikotarpiu, 2012–2016 metais buvo Liberalų sąjūdžio pirmininku. (...) Liberalų sąjūdžio dalyvavimas politinėje veikloje nėra apribotas jokiomis teisinėmis priemonėmis, jis gali būti apribotas tik rinkėjų valia, o kokia ji bus, pamatysime kitais metais“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį Liberalų sąjūdį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nes 2015–2016 metais reikšmingas pareigas ėjusių šios partijos atstovų Eligijaus Masiulio, Šarūno Gustainio ir Gintaro Steponavičiaus korupciniai veiksmai buvo atliekami ir partijos naudai. Dėl to Liberalų sąjūdžiui skirta 376,6 tūkst. eurų bauda.

Šioje byloje taip pat nuteista Darbo partija, jos atstovas Seimo narys Vytautas Gapšys, koncernas „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) ir buvęs jo prezidentas Raimondas Kurlianskis.

„Laisviečiai“ nėra užtikrinti, ar V. Čmilytė-Nielsen gali toliau vadovauti Seimui

Abejojančių, ar Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen gali toliau vadovauti parlamentui, yra ne tik opozicijoje. Valdančiųjų „laisviečių“ atstovas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad jam ir Laisvės partijai dar reikia laiko nuspręsti, ar „MG Baltic“ byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio pirmininkė gali toliau tęsti darbą užimamose pareigose.

„Frakcijoje vertinsime atsakytus klausimus ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – žurnalistams Seime teigė T. V. Raskevičius, Seimo pirmininkei antradienį atsakius į opozicijos iškeltus klausimus.

„Aš turiu dar įsigilinti į tai, kas buvo šiandien nuskambėję iš Seimo tribūnos“, – pridūrė politikas, paklaustas, ar tokia pozicija reiškia, kad ir jis pats nepasitiki parlamento vadove.

E. Gentvilas piktinasi buvusių liberalų ir „darbiečių“ kritika nuteistoms partijoms: labai gudriai taškosi seilėmis

Opozicijai ir Laisvės partijai prakalbus apie liberalų ir „darbiečių“ moralinių normų pažeidimus „MG Baltic“ bylos atžvilgiu, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad tokie pareiškimai – dviveidiški.

„Patys buvę partijos vadovybėje, išėjo į kitą partiją po visų tų įvykių ir sako, kad dabar jūs turite atsakyti. Mano manymu, čia irgi trūksta moralės“, – antradienį žurnalistams komentavo E. Gentvilas.

„Mums buvo siūlyta keisti pavadinimą, bėgti iš partijos, nutraukti visus ryšius. Mes žinojome, kad nesame kalti, nė vienas negavo kokių nors šešėlių, spec. liudytojų statusų ir taip toliau. Tie, kurie pabėgo, dabar yra labai gudrūs taškytis seilėmis“, – pridūrė jis.

Tie, kurie pabėgo, dabar yra labai gudrūs taškytis seilėmis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas tokiais pasisakymais referuoja į dabartinius Laisvės partijos narius, anksčiau priklaususius Liberalų sąjūdžiui ir į Mišriai Seimo narių grupei priklausantį, buvusį „darbietį“ Aidą Gedvilą.

„Man pakankamai dviveidiškai atrodo Aidas Gedvilas, kuris kelia klausimus daugiau negu prokuratūra yra nustačiusi. A. Gedvilas 2015 m., vykstant šiems įvykiams, buvo Darbo partijoje, bet šitas žmogus pasitraukė iš šios partijos ir nebemato problemų, dabar gali taškytis seilėmis“ , – aiškino E. Gentvilas.

„Lygiai taip pat yra vadinami koalicijos partneriai, kurie buvo partijoje tuo pat metu, bet iš jos pabėgo, sukūrė kitą ir sako jūs ten pasilikote, jūs kalti. Gerbiamieji, mes prisiėmėme atsakomybę“, – tikino liberalas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę raštų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sulaukę Liberalų sąjūdis ir Darbo partija patikino, kad gautas baudas „MG Baltic“ byloje ketina mokėti iš valstybės dotacijų lėšų.

Pirmadienį Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė tikino, kad ketina registruoti įstatymo pataisas, neleidžiančias dotacijų lėšų naudoti baudų apmokėjimui. Tokiems nuteistųjų partijų planams nepritarė ir koalicijoje esantys „laisviečiai“ bei opozicijoje atstovaujantys socialdemokratai.

Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažinus Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją kaltomis, opozicijoje prakalbta apie nepasitikėjimą teistomis politinėmis jėgomis.

Seimo mažumos atstovai paragino stabdyti parlamento darbą. Pasak „valstiečių“, parlamento darbas negali vykti kol nuteistos partijos neatliks teismo jiems skirtos bausmės ir nesumokės baudų.

Taip pat kelti klausimai, ar Seimas gali pasitikėti nuteistos partijos lydere V. Čmilyte-Nielsen kaip parlamento pirmininke, o Darbo partijos pirmininku Andriumi Mazuroniu kaip vicepirmininku.

Valdantieji tikina pasitikintys V. Čmilyte-Nielsen ir nurodo, kad darbas su kaltinamojo nuosprendžio sulaukusiais liberalais yra įmanomas.

A. Armonaitė atkirto E. Gentvilui: siūlo susikoncentruoti į savo partiją

Parlamentarui E. Gentvilui pasipiktinus opozicijos ir Laisvės partijos kritika Liberalų sąjūdžiui, „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė ragina valdančiosios koalicijos partnerį „nustoti baksnoti kitų partijų iniciatyvas. Politikė stebisi, kodėl partijos kolegos T. V. Raskevičiaus bei konservatoriaus Mato Maldeikio siūlymas rinkimų biuleteniuose nurodyti partijų teistumą iššaukė tokią, anot jos, audringą E. Gentvilo reakciją.

„Eugenijus Gentvilas jau penkerius metus nuo Laisvės partijos įkūrimo dalijasi visokiais patarimais, skambiais pareiškimais“, – antradienį Eltai teigė A. Armonaitė.

„Tiesiog siūlau jam susikoncentruoti į savo partiją, nustoti baksnoti kitų partijų narių iniciatyvas ir pasistengti, kad liberalizmo Lietuvoje būtų daugiau. Ar tai mokestinėje srityje, ar žmogaus teisių srityje – to indėlio iš Liberalų sąjūdžio labai trūksta“, – konstatavo ji.

Tiesiog siūlau jam susikoncentruoti į savo partiją, nustoti baksnoti kitų partijų narių iniciatyvas ir pasistengti, kad liberalizmo Lietuvoje būtų daugiau.

A. Armonaitė nėra linkusi vertinti šio pasiūlymo kaip bandymo pakenkti koalicijos partneriams.

„Dėl Seimo narių Raskevičiaus ir Maldeikio pasiūlymo – galiu pasakyti, kad, žinoma, spręs Seimas. Aš matau, jog Seimo nariai nori suvienodinti fizinių ir juridinių asmenų teikiamos informacijos apie teistumą reguliavimą. Tai reiškia, kad rinkėjai turėtų pilną informaciją – apie fizinius asmenis jau dabar yra ženklinami biuleteniai“, – aiškino politikė.

„Nežinau, kodėl tai iššaukė tokią milžinišką, audringą reakciją iš Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno“, – į E. Gentvilo pasisakymus referavo ji.

Tikina, kad pasitiki V. Čmilyte-Nielsen kaip Seimo pirmininke

Papildomus klausimus dėl įtampų tarp liberalų ir „laisviečių“ paskatino ir T. V. Raskevičiaus pasisakymai – Laisvės partijos narys leido suprasti, kad abejojančių, ar Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gali toliau vadovauti parlamentui, yra ne tik opozicijos gretose.

„Frakcijoje vertinsime atsakytus klausimus ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – žurnalistams Seime teigė T. V. Raskevičius, Seimo pirmininkei antradienį atsakius į opozicijos iškeltus klausimus.

Klausiama, ar tai yra asmeninė kolegos nuomonė, ar visos partijos pozicija, A. Armonaitė nurodė, kad pasitiki Seimo pirmininke.

„Asmeniškai Viktorija Čmilyte-Nielsen kaip žmogumi pasitikiu. Bet, matyt, frakcijoje neturėjome diskusijos. Jeigu būtų kažkokios iniciatyvos – turėtume tartis su frakcijos kolegomis“, – aiškino ji, referuodama į parlamento mažumos svarstymus interpeliuoti Seimo pirmininkę.

Atsakė, ar mato poreikį santykius aptarti koalicinėje taryboje

Tai nebe pirmi vieši valdančiųjų apsižodžiavimai – visai neseniai daug dėmesio sulaukė ministrės A. Armonaitės ir premjerės Ingridos Šimonytės apsižodžiavimai, „laisviečių“ pozicijos dėl koalicijos sutarties įsipareigojimų ir pan.

Klausiama, ar nelaikas vėl aptarti tarpusavio santykių koalicinėje taryboje, A. Armonaitė leido suprasti, kad tokiame posėdyje „laisviečiai“ dalyvautų, tačiau savo iniciatyva tarybos šaukti neketina.

„Jeigu bus toks susitikimas organizuojamas – mes į jį tikrai ateisime“, – aiškino A. Armonaitė.

„Dabar, man atrodo, svarbiausias metų įstatymas – kitų metų biudžetas – buvo priimtas. Santykių aiškinimasis, kaip žinome, nekuria pridėtinės vertės rinkėjams. Svarbu, kad partijos tai darytų“, – nurodė ji, klausiama, ar „laisviečiai“ imsis iniciatyvos šaukti koalicinės tarybos posėdį.