Pasak jos, tai reikalinga, nes finansavimo klausimas bus aktualus dešimtmečiui į priekį, o po Seimo rinkimų spalį gali keistis valdančioji dauguma.

„Mums būtinai reikės grįžti prie 2022 metais pasirašyto susitarimo dėl saugumo ir gynybos, jį papildant ir konkretizuojant ir numatant priemones, dėl kurių mes galime susitarti, kaip didinsime gynybos finansavimą ilgesnėje laiko atkarpoje“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tas klausimas bus aktualus, ir ne vienerius metus ar dvejus. Aš sakyčiau, kad dešimtmečiui į priekį. Todėl mums reikia, kad konsensusas būtų išlaikytas“, – pridūrė ji.

Dabartiniame susitarime dėl saugumo ir gynybos nėra įrašyta konkrečių įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo, tačiau Seimas šiemet nusprendė pakelti dalį mokesčių, kad jis pasiektų bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Skyrus dar papildomų lėšų, šiemet asignavimai krašto apsaugai jau yra pasiekę apie 3,2 proc. BVP.

Dabartiniame partijų susitarime dėl gynybos yra likę anksčiau skirti mažesni skaičiai.

„Priemonėms, susijusioms su kariuomenės ir krašto apsaugos sistemos stiprinimu, anksčiau parlamentinių partijų įtvirtintas sutarimas skirti 2,5 procentų BVP krašto apsaugai finansuoti pasiektas 2022 metais. Sieksime, išlaikyti šį pasiektą parlamentinių partijų sutarimą. Tolesnis gynybos finansavimo didinimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“, – rašoma jame.

V. Čmilytė-Nielsen sakė sutinkanti su konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiui, kad Seimo rinkimuose spręsis, ar Lietuva pilnai išlaikys provakarietišką kryptį, tačiau paragino partnerius nesisavinti provakarietiškos partijos etiketės.

„Konservatoriams pasisavinti tą provakarietišką lyderystę ir tik ją sau užsirašyti irgi yra neteisinga, nes tuomet labai sunku būtų tokį ilgalaikį konsensusą pasiekti“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Ji taip pat pabrėžė, kad nepasirašytas liko ir partijų susitarimas dėl užsienio politikos.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.