- Lukas Juozapaitis, ELTA; Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nematanti galimybių, kad politikai gali sutarti dėl bendros užsienio politikos krypties, tačiau ragina Prezidentūrą, Užsienio reikalų ministeriją ir kitas Lietuvos tarptautinius veiksmus koordinuojančias institucijas bent jau nekonfliktuoti.
„Pačios diskusijos dėl užsienio politikos nėra blogai, tačiau vieningą sutarimą sunkiai įsivaizduoju, nes kai kurie politikai ir opozicinės partijos pakankamai atvirai kalba, kad su Baltarusija turėtume turėti santykius, prekiauti ir panašiai. Tie matymai yra labai skirtingi ir, ko tikrai norėtųsi užsienio politikoje, kad pagrindiniai mūsų žaidėjai, valdžios šakos, atidėtų tą „myliu–nemyliu“, „patinka–nepatinka“ principą ir dirbtų drauge dabartinių, tikrai didelių rimtų grėsmių akivaizdoje“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ko tikrai norėtųsi užsienio politikoje, kad pagrindiniai mūsų žaidėjai, valdžios šakos, atidėtų tą „myliu–nemyliu“, „patinka–nepatinka“ principą ir dirbtų drauge.
Anot jos, Lietuva dalyvauja trijuose tarptautiniuose konfliktuose – vis dar neišspręsta migrantų krizė pasienyje su Baltarusija, toliau šąla santykiai su Pekinu, taip pat Lietuva privalo akylai stebėti Rusijos kariuomenės veiksmus prie Ukrainos ribų, o gruodį skandalas kilo dėl neužkardyto Baltarusijos valstybinės įmonės „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Vyraujant tokioms tarptautinėms įtampoms, Seimo pirmininkės įsitikinimu, už užsienio politiką atsakingi politikai, visų pirma – prezidentas ir užsienio reikalų ministras – privalo rasti bendrą kalbą.
„Čia galima kalbėti tiek apie hibridinę ataką, tiek apie komplikuotus santykius su Kinija, tiek apie situaciją prie Ukrainos sienos, kuri kelia ir turi kelti nerimą. Šiame visame kontekste sutarimo tarp pagrindinių užsienio politikos formuotojų, vykdytojų labai reikia“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir prezidentas Gitanas Nausėda susitinka trečiadienį. Susitikime ministras pristatys pasiūlymus dėl tolesnių Lietuvos veiksmų trimis strateginėmis kryptimis: bendrus veiksmus su transatlantiniais ir Europos Sąjungos (ES) partneriais dėl Kinijos spaudimo atrėmimo, Rusijos galimos karinės agresijos Ukrainoje atgrasymo bei sankcijų Baltarusijos režimui įgyvendinimo, informavo Užsienio reikalų ministerija.
Greičiausiai atmestų veto dėl žvalgybos kontrolieriaus
Seimas greičiausiai atmestų prezidento G. Nausėdos veto dėl žvalgybos kontrolieriaus, sako parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.
Žinių radijui trečiadienį ji teigė dar besitikinti, kad prezidentas pasirašys Seimo priimtą šį naują institutą įteisinantį įstatymą, nes toks įrankis padėtų labiau užtikrinti žmogaus teises.
Manyčiau, kad šansų atmesti veto būtų daug. Sunku skaičiuoti balsus, bet kad tokia institucija reikalinga, bendras sutarimas, manau, yra.
„Tikiuosi, kad bus toks sprendimas (pritarti – BNS) priimtas. Jei visgi būtų sprendimas vetuoti, tas klausimas, žinoma, grįš į Seimą, rytoj tada turėtų būti paskelbta tai Seime, ir artimiausiu metu Seimas iš naujo apsispręstų, ar pritarti veto, ar palikti įstatymą galioti tokį, koks jis Seimo priimtas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, sutarimas dėl žvalgybos ombudsmeno reikalingumo yra ne tik tarp valdančiųjų, bet ir tarp dalies opozicijos.
„Manyčiau, kad šansų atmesti veto būtų daug. Sunku skaičiuoti balsus, bet kad tokia institucija reikalinga, bendras sutarimas, manau, yra“, – teigė ji.
Prieš beveik dvi savaites Seimo priimtose pataisose numatyta, kad Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
Įstatymo šalininkai sakė, kad įstatymas depolitizuos žvalgybos institucijų priežiūrą.
Tuo metu Prezidentūra kritikuoja įstatymą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimą vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.
Apie iniciatyvą įkurti tokią instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento G. Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė14
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus1
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti6
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją10
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo2
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...