„Pačios diskusijos dėl užsienio politikos nėra blogai, tačiau vieningą sutarimą sunkiai įsivaizduoju, nes kai kurie politikai ir opozicinės partijos pakankamai atvirai kalba, kad su Baltarusija turėtume turėti santykius, prekiauti ir panašiai. Tie matymai yra labai skirtingi ir, ko tikrai norėtųsi užsienio politikoje, kad pagrindiniai mūsų žaidėjai, valdžios šakos, atidėtų tą „myliu–nemyliu“, „patinka–nepatinka“ principą ir dirbtų drauge dabartinių, tikrai didelių rimtų grėsmių akivaizdoje“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ko tikrai norėtųsi užsienio politikoje, kad pagrindiniai mūsų žaidėjai, valdžios šakos, atidėtų tą „myliu–nemyliu“, „patinka–nepatinka“ principą ir dirbtų drauge.

Anot jos, Lietuva dalyvauja trijuose tarptautiniuose konfliktuose – vis dar neišspręsta migrantų krizė pasienyje su Baltarusija, toliau šąla santykiai su Pekinu, taip pat Lietuva privalo akylai stebėti Rusijos kariuomenės veiksmus prie Ukrainos ribų, o gruodį skandalas kilo dėl neužkardyto Baltarusijos valstybinės įmonės „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Vyraujant tokioms tarptautinėms įtampoms, Seimo pirmininkės įsitikinimu, už užsienio politiką atsakingi politikai, visų pirma – prezidentas ir užsienio reikalų ministras – privalo rasti bendrą kalbą.

„Čia galima kalbėti tiek apie hibridinę ataką, tiek apie komplikuotus santykius su Kinija, tiek apie situaciją prie Ukrainos sienos, kuri kelia ir turi kelti nerimą. Šiame visame kontekste sutarimo tarp pagrindinių užsienio politikos formuotojų, vykdytojų labai reikia“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir prezidentas Gitanas Nausėda susitinka trečiadienį. Susitikime ministras pristatys pasiūlymus dėl tolesnių Lietuvos veiksmų trimis strateginėmis kryptimis: bendrus veiksmus su transatlantiniais ir Europos Sąjungos (ES) partneriais dėl Kinijos spaudimo atrėmimo, Rusijos galimos karinės agresijos Ukrainoje atgrasymo bei sankcijų Baltarusijos režimui įgyvendinimo, informavo Užsienio reikalų ministerija.

Greičiausiai atmestų veto dėl žvalgybos kontrolieriaus

Seimas greičiausiai atmestų prezidento G. Nausėdos veto dėl žvalgybos kontrolieriaus, sako parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.

Žinių radijui trečiadienį ji teigė dar besitikinti, kad prezidentas pasirašys Seimo priimtą šį naują institutą įteisinantį įstatymą, nes toks įrankis padėtų labiau užtikrinti žmogaus teises.

Manyčiau, kad šansų atmesti veto būtų daug. Sunku skaičiuoti balsus, bet kad tokia institucija reikalinga, bendras sutarimas, manau, yra.

„Tikiuosi, kad bus toks sprendimas (pritarti – BNS) priimtas. Jei visgi būtų sprendimas vetuoti, tas klausimas, žinoma, grįš į Seimą, rytoj tada turėtų būti paskelbta tai Seime, ir artimiausiu metu Seimas iš naujo apsispręstų, ar pritarti veto, ar palikti įstatymą galioti tokį, koks jis Seimo priimtas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, sutarimas dėl žvalgybos ombudsmeno reikalingumo yra ne tik tarp valdančiųjų, bet ir tarp dalies opozicijos.

„Manyčiau, kad šansų atmesti veto būtų daug. Sunku skaičiuoti balsus, bet kad tokia institucija reikalinga, bendras sutarimas, manau, yra“, – teigė ji.

Prieš beveik dvi savaites Seimo priimtose pataisose numatyta, kad Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Įstatymo šalininkai sakė, kad įstatymas depolitizuos žvalgybos institucijų priežiūrą.

Tuo metu Prezidentūra kritikuoja įstatymą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimą vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.

Apie iniciatyvą įkurti tokią instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento G. Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.