- Lukas Juozapaitis, ELTA; Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nematanti galimybių, kad politikai gali sutarti dėl bendros užsienio politikos krypties, tačiau ragina Prezidentūrą, Užsienio reikalų ministeriją ir kitas Lietuvos tarptautinius veiksmus koordinuojančias institucijas bent jau nekonfliktuoti.
„Pačios diskusijos dėl užsienio politikos nėra blogai, tačiau vieningą sutarimą sunkiai įsivaizduoju, nes kai kurie politikai ir opozicinės partijos pakankamai atvirai kalba, kad su Baltarusija turėtume turėti santykius, prekiauti ir panašiai. Tie matymai yra labai skirtingi ir, ko tikrai norėtųsi užsienio politikoje, kad pagrindiniai mūsų žaidėjai, valdžios šakos, atidėtų tą „myliu–nemyliu“, „patinka–nepatinka“ principą ir dirbtų drauge dabartinių, tikrai didelių rimtų grėsmių akivaizdoje“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ko tikrai norėtųsi užsienio politikoje, kad pagrindiniai mūsų žaidėjai, valdžios šakos, atidėtų tą „myliu–nemyliu“, „patinka–nepatinka“ principą ir dirbtų drauge.
Anot jos, Lietuva dalyvauja trijuose tarptautiniuose konfliktuose – vis dar neišspręsta migrantų krizė pasienyje su Baltarusija, toliau šąla santykiai su Pekinu, taip pat Lietuva privalo akylai stebėti Rusijos kariuomenės veiksmus prie Ukrainos ribų, o gruodį skandalas kilo dėl neužkardyto Baltarusijos valstybinės įmonės „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Vyraujant tokioms tarptautinėms įtampoms, Seimo pirmininkės įsitikinimu, už užsienio politiką atsakingi politikai, visų pirma – prezidentas ir užsienio reikalų ministras – privalo rasti bendrą kalbą.
„Čia galima kalbėti tiek apie hibridinę ataką, tiek apie komplikuotus santykius su Kinija, tiek apie situaciją prie Ukrainos sienos, kuri kelia ir turi kelti nerimą. Šiame visame kontekste sutarimo tarp pagrindinių užsienio politikos formuotojų, vykdytojų labai reikia“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir prezidentas Gitanas Nausėda susitinka trečiadienį. Susitikime ministras pristatys pasiūlymus dėl tolesnių Lietuvos veiksmų trimis strateginėmis kryptimis: bendrus veiksmus su transatlantiniais ir Europos Sąjungos (ES) partneriais dėl Kinijos spaudimo atrėmimo, Rusijos galimos karinės agresijos Ukrainoje atgrasymo bei sankcijų Baltarusijos režimui įgyvendinimo, informavo Užsienio reikalų ministerija.
Greičiausiai atmestų veto dėl žvalgybos kontrolieriaus
Seimas greičiausiai atmestų prezidento G. Nausėdos veto dėl žvalgybos kontrolieriaus, sako parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.
Žinių radijui trečiadienį ji teigė dar besitikinti, kad prezidentas pasirašys Seimo priimtą šį naują institutą įteisinantį įstatymą, nes toks įrankis padėtų labiau užtikrinti žmogaus teises.
Manyčiau, kad šansų atmesti veto būtų daug. Sunku skaičiuoti balsus, bet kad tokia institucija reikalinga, bendras sutarimas, manau, yra.
„Tikiuosi, kad bus toks sprendimas (pritarti – BNS) priimtas. Jei visgi būtų sprendimas vetuoti, tas klausimas, žinoma, grįš į Seimą, rytoj tada turėtų būti paskelbta tai Seime, ir artimiausiu metu Seimas iš naujo apsispręstų, ar pritarti veto, ar palikti įstatymą galioti tokį, koks jis Seimo priimtas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, sutarimas dėl žvalgybos ombudsmeno reikalingumo yra ne tik tarp valdančiųjų, bet ir tarp dalies opozicijos.
„Manyčiau, kad šansų atmesti veto būtų daug. Sunku skaičiuoti balsus, bet kad tokia institucija reikalinga, bendras sutarimas, manau, yra“, – teigė ji.
Prieš beveik dvi savaites Seimo priimtose pataisose numatyta, kad Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
Įstatymo šalininkai sakė, kad įstatymas depolitizuos žvalgybos institucijų priežiūrą.
Tuo metu Prezidentūra kritikuoja įstatymą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimą vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.
Apie iniciatyvą įkurti tokią instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento G. Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prieš Lietuvos ambasadą Švedijoje įvykdytas išpuolis9
Lietuvos ambasada Švedijoje penktadienį informavo Užsienio reikalų ministeriją (URM) apie nemalonų įvykį. ...
-
G. Nausėda: sveikinu Armėnijos įsipareigojimą demokratinėms reformoms
Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsiantis oficialų vizitą Armėnijoje, susitiko su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu ir su juo aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione, demokratines reformas Armėnijoje, Europos Sąjungos (ES) ir Armėn...
-
Seimo aikštėje bręsta rekonstrukcija: sieks apsaugos ir nuo teroristų14
Atsižvelgus į vis pasikartojančius incidentus ir Vadovybės apsaugos tarnybos rekomendacijas, ketinama parlamentą aptverti, praneša LNK. ...
-
Lietuvos ir Armėnijos pirmosios ponios aptarė švietimą ir inovacijas
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį, su vizitu lankydamasi Armėnijos sostinėje Jerevane, susitiko su šios šalies pirmąja ponia Anahit Minasyan. ...
-
Opozicija susitarimo dėl užsienio politikos pasirašyti neskuba: piktinasi konservatorių fantazijomis4
Panašu, kad parlamentinių partijų rengtas susitarimas dėl užsienio politikos stringa. Nors procesui vadovaujanti Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Andrikienė tvirtina, kad į susitarimą yra įtraukti visų partijų pasiūly...
-
M. Matijošaitis apie „orgijas“ Seimo viešbutyje: pakviesiu M. Puidoką paklausyti savo muzikos37
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Mindaugas Puidokas kaltina valdančiosios Laisvės frakcijos narį Marių Matijošaitį lėbavimu Seimo viešbutyje ir trukdymu virš jo gyvenantiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, pran...
-
L. Andrikienė: byra Kinijos organizuojamas formatas „16+1“7
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Andrikienė sako, kad toliau byra Kinijos ir dalies ES narių bendradarbiavimo formatas „16+1“. Lygiai prieš metus iš šio formato pasitraukusi Lietuva paragino ir kitas ...
-
G. Nausėda: Lietuva pasisako už glaudesnę ES ir Armėnijos integraciją
Lietuva pasisako už glaudesnę Europos Sąjungos (ES) ir Armėnijos integraciją, teigia šalies vadovas Gitanas Nausėda. ...
-
Jei Rusija ir Baltarusija nesilaiko tarptautinės teisės, ar joms vieta Jungtinėse Tautose?
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, dalyvaudama Jungtinių Tautų (JT) Tarptautiniame migracijos peržiūros forume, pasmerkė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir ragino Rusiją ir Baltarusiją gerbti ir laikytis tarptautinės teisės. ...
-
Seimo narių delegacija išvykusi oficialaus vizito į JAV9
Oficialaus vizito į JAV iki sekmadienio išvykusi Seimo narių delegacija, penktadienį pranešė Seimo atstovybė JAV Kongrese. ...