„Lukašenka žino, kad jis neturi pasitikėjimo. Bet jis nenusiteikęs kur nors trauktis ir ką nors daryti. Laikysis kiek gali ir viskas. Visą tai buvo galima numatyti. Jis paskelbė surinkęs 80 proc. balsų. Bet nereikėtų to vadinti rinkimais“, – Eltai sakė V. Landsbergis.

Profesorius teigia, kad Vakarų politika Baltarusijos atžvilgiu turėtų keistis. Anot jo, dialogas su nedemokratiškomis valstybėmis nėra įmanomas.

„Vakarų demokratijos, įskaitant ir Lietuvos valdžią, leido save apgaudinėti. Dabar turėtų prisipažinti, kad klydo ir kad politika Baltarusijos atžvilgiu buvo naivi ir klaidinga, bet niekam nemalonu tai prisipažinti“, – teigė V. Landsbergis.

Visą tai buvo galima numatyti. Jis paskelbė surinkęs 80 proc. balsų. Bet nereikėtų to vadinti rinkimais.

„Politika turėtų keistis, bet tai reikštų prisipažinimą, kad mes leidome save apgaudinėti ir buvome naivūs, tą Lietuva ir ES turėtų pasakyti, bet kažin ar pasiryš tai pasakyti“, – sakė profesorius.  

Sekmadienį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai baigėsi be netikėtumų. Nedemokratiškais laikomuose rinkimuose jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka esą surinko 80,23 proc. rinkėjų balsų, rodo preliminarūs Baltarusijos Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti rezultatai. Pasak komisijos pirmininkės Lidijos Jermošinos, antrą vietą rinkimuose užėmė pagrindine A. Lukašenkos konkurente laikyta Svetlana Tichanovskaja. Ji neva surinko tik 9,9 proc. balsų.

Po prezidento rinkimų Baltarusijoje dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje išėjo į gatves, protestuodami prieš balsų klastojimą. Naktį į pirmadienį kilo kruvini susirėmimai su policija. Pranešama, kad yra daug sužeistųjų. Policininkai prieš taikius demonstrantus ėmėsi brutalių veiksmų. Sostinėje Minske saugumo pajėgos panaudojo vandens patrankas, gumines kulkas ir akinamąsias granatas.

Paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka šaliai vadovauja nuo 1994 m.