„Man atrodo, kad Lietuvoje nėra susidarę kažko kritinio, kad jei jau nugriauname kažkurį paminklą, tai gyvename daug laisviau ir daug iš to laimime. Tai yra tarp prioritetų, bet didesnis prioritetas kol kas siųsti pinigus Ukrainai, kad jie galėtų pirkti ginklus ir tą karą iš tikrųjų kovoti“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas.

V. Mitalas akcentuoja, kad sovietmetį šlovinančių paminklų nukėlimas taip pat gali tapti vienu iš įrankių priešiškoms jėgoms kurti propagandinę informaciją.

„Vis tik klausimas yra jautrus, ir Kremliaus režimas labai laukia, kad paduotumėme jiems degalų ant propagandos malūno, kuris neišvengiamai sukasi. Tai reikia tą daryti su protu ir vertinant, kokią tai pridėtinę vertę kuria“, – pridūrė Laisvės frakcijos seniūnas.

Kita vertus, parlamentaras pažymi, kad, radus bendrą politinį sutarimą, ateityje sprendimai dėl viešosios erdvės desovietizacijos galėtų būti priimami.

„Iš pradžių reikia įjungti smegenis, o po to – buldozerį. Tai vis tik aš manau, kad po diskusijų miestų valdžioms susitarus, savivaldybių taryboms nusprendus tie sprendimai gali būti priimami“, – teigė parlamentaras, kartu pridurdamas, kad desovietizacija – tai ne tik paminklų nukėlimas, tačiau ir apsivalymas nuo kitų sovietinio paveldo „griaučių“.

„Tai ne tik paminklai, bet ir mūsų visos fobijos, baimės, įvairios sveikatos sistemos ar kitos liekanos, kurios iš tikrųjų yra seni paveldo griaučiai, nuo kurių ir reikėtų apsivalyti“, – kalbėjo V. Mitalas.

ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.