V. Mitalas apie opozicijos interpeliaciją G. Landsbergiui: pagrindo tam nėra

Politiko teigimu, nereikėtų kaltinti ministro, kad Europos Komisija (EK) savo poziciją dėl Kaliningrado tranzito pakeitė. Parlamentaras akcentuoja, kad pagrindinis Lietuvos tikslas dabar turėtų būti, jog daugiau tokių netikėtų pozicijos pokyčių nebūtų. Šią užduotį, pasak jo, ir toliau protingiausia būtų pavesti G. Landsbergiu.

„Ministras visada turi į visus klausimus atsakyti net ir tuo atveju, jeigu jis yra užsienio reikalų ministras, kurio sritis yra delikati ir ne viską taip gali sakyti viešai. Bet interpeliacija yra ne tik klausimams atsakyti, bet ir ministrą pakeisti, opozicija to gi ir siekia. Ir ši visa istorija, man atrodo, nesuteikia pagrindo dabar užsienio reikalų ministrą atstatydinti“, – Žinių radijui teigė V. Mitalas.

Parlamentaras akcentuoja, kad Kaliningrado tranzito istorija rodo, jog EK gairės yra ne teisinis, o politinis dokumentas, atspindintis tam tikrų Lietuvos partnerių nuomonę. V. Mitalas mano, kad šioje situacijoje pagrindinis tikslas turėtų būti siekis, jog partneriai savo nuomonės daugiau nepakeistų. Politikas įsitikinęs, kad šią užduoti geriau ir toliau reikėtų pavesti G. Landsbergiui, o ne ieškoti naujo ministro.

Ir ši visa istorija, man atrodo, nesuteikia pagrindo dabar užsienio reikalų ministrą atstatydinti.

„Kaltinti mūsų ministrą, kad mūsų partneriai tą nuomonę pakeitė, tikint, kad jis galėjo kai kuriose didžiosiose valstybėse pakeisti jų nuomonę gal ir būtų galima, bet realiai atsižvelgiant į situaciją reikia jam palinkėti tik tvirtybės ir nuoseklaus darbo, stengtis iš visų jėgų, ką Lietuva gali padaryti, kad kažkokie nuomonių pasikeitimai daugiau iš mūsų partnerių neatsirastų. Čia yra pagrindinė užduotis“, – pabrėžė jis.

„Tai man atrodo, kad geriau tą užduotį formuluoti jau einančiam ir apšilusiam kojas ministrui negu kažkokiam naujam“, – akcentavo jis.

Prezidentūra kritiškai vertina priekaištus, kurie, dažniausiai taikant į dešiniųjų Vyriausybę, pasipylė Europos Komisijai pateikus išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui. Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys skeptiškai vertina ir opozicijoje brandinamą idėją rudenį kelti interpeliacijos užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui klausimą. Pasak jo, tai yra vienas iš liūdnesnių momentų vertinant, kaip Kaliningrado tranzito istoriją saviems tikslams išnaudojo politikai.

ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.

Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.

Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.

EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.