– Sveikiname trečiąkart tapus seneliu! Sakykite, kaip jūs žvelgiate į gimdymus namuose? Turite dukrų, galite pasiremti šeimos patirtimi.

– Ačiū. Prieš savaitę dukra pagimdė Kauno klinikose. Jei nebūtų visos įrangos ir medikų pagalbos, turbūt abu nebūtų išgyvenę. Esame dėkingi personalui, nes, kaip sakė medikai, gimdymo metu „susirinko į krūvą visos galimos problemos“. Todėl kalbant apie gimdymus namuose, pacituosiu akušerės, kuri buvo mano dukters gimdyme, pasakymą: „Suteikite ir mums galimybę arba teisę nevažiuoti į privačius gimdymus namuose, nes be įrangos ir visos sistemos užtikrinimo negalime padėti“.

Žmonės turi teisę rinktis, bet turi prisiimti ir didžiulę atsakomybę už vaiką ir mamą.

– Dar viena aštri ir neišsenkanti tema – alkoholio vartojimo bei prieinamumo suvaržymai. Ar tie varžtai ne per daug įsukti?

Žmonės turi teisę rinktis, bet turi prisiimti ir didžiulę atsakomybę už vaiką ir mamą.

– Galvočiau, kad tie varžtai dėl alkoholio vartojimo galėtų būti įsukti dar giliau. Visiškai nenusigąsčiau, jeigu atsirastų vadinamosios specializuotos parduotuvės. Važinėdamas po Lietuvą susitinku su įvairiais žmonėmis. Vieno susitikimo Rokiškyje metu buvęs alkoholikas yra prisipažinęs: „Aš gėriau ir buvo gerai, kad tuomet alkoholį pardavinėdavo nuo vienuoliktos valandos. Iki dešimtos labai norėdavau, o vienuoliktą valandą nutardavau, kad gal jau nebereikia. Taip likdavo blaivi diena“.

Dabar tas žmogus – blaivininkas. Smagu, kad sugebėjo susitvarkyti. Didelė problema, kuri susitikimuose itin akcentuojama, – „bambaliai“. Žmonės prašo: panaikinkite „bambalius“. Kalbėjome ir su sveikatos apsaugos ministru, ir Vyriausybės atstovais, kad turime eiti šia linkme. Alkoholizmas pridaro daug problemų. Jeigu teisingai pamenu skaičius, dėl alkoholio vartojimo per metus patiriame daugiau nei du šimtus penkiasdešimt milijonų eurų nuostolių.

– Ką daryti su tais, kurie jau prasigėrė – gydyti juos priverstinai?

– Neturėtume suvaržyti žmogaus teisių. Anoniminių alkoholikų asociacija irgi atsirado savanorystės principu. Žmogus, priėjęs ribą, pats turi pasakyti: aš noriu keistis. Pirmas žingsnis alkoholiko kelyje, norint atsikratyti priklausomybės, turi būti prisipažinimas. Deja, daugelis to nepadaro.

– Jūs ir pats buvote rūkalius. Kaip pavyko atsisakyti šio žalingo įpročio?

– Taip, rūkiau septyniolika metų. Bandymų mesti buvo daug. Atsitiko taip, kad patekau į nerūkančių aplinką ir pabuvau nerūkęs tris dienas. Po to susimąsčiau: jeigu aš neparūkiau tris dienas, vadinasi, galiu nerūkyti dar tris. Tikrai nebuvo sunku, bet visada – netgi dabar – man cigarečių dūmai kvepia.

– Kaip reagavote į nesusipratimą su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų paskaičiavimais, kurie mus pavertė didžiausiais alkoholikais pasaulyje?

– Kad mes sunerimome išgirdę skaičius, turbūt nėra blogai. O skirtumas – šešiolika ar dvylika litrų – manau, kad nėra esminis. Mums nereikia litrais vertinti – ir taip matome, kas vyksta aplinkui.

– Sakykite, ar jūs žinote, kas yra tie penki PSO pasirinkti ir duomenis teikę ekspertai? Svarstoma, ar nereikėtų griebtis kokių nors priemonių, jog duomenys apie šalį būtų teikiami atsakingiau...

– Vieną kitą žinau, kas buvo žiniasklaidoje rašyta. PSO pasirenka kompetentingus žmones ir jie tokią informaciją susirenka. Ekspertas išsako, ką jis mano, ir jis turi teisę manyti. Šiuo atveju ką nors sureguliuoti būtų sudėtinga.

– Ar esate patenkintas Seimo Savižudybių (dabar ir smurto) prevencijos komisijos veikla?

– Ne visiškai. Jeigu pasižiūrėtume į Savižudybių prevencijos komisijos darbotvarkę, pamatytume, kad dažniausiai pasikviečiamas kurios nors srities specialistas ir klausiama, kaip jų tarnyba veikia šioje srityje. Manau, kad komisijos veikla galėtų būti išplėsta. Pirmininkas Mykolas Majauskas paliekamas – sutikau su tuo, kad jam nereikia atsistatydinti.

– Ar šie pokyčiai buvo susiję su Mykolo Majausko asmenybe? Politikas tikino, kad norima jį nustumti į šalį...

– Nebuvo net kalbama kas turėtų būti toje vietoje. Bet reikia pripažinti, kad šios komisijos pirmininko vieta yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kvota. Kitaip sakant, jam yra duodamas kreditas veikti, o ne kurti politinį šou. Tikiuosi apčiuopiamų rezultatų. Aš jam tą patį pakartojau.

– Kaip aukštojo mokslo reforma gali turėti įtakos medikų paruošimui?

– Medikų ruošimo kokybe neabejoju. Turime tik vieną didžiulę problemą – nėra medikų, ypač periferijoje. Ir ta problema didėja. Daug rajone dirbančių medikų yra pensinio amžiaus. Kas juos pakeis?

Manau, į tai turėtų dėmesį atkreipti aukštojo mokslo reforma. Tam pasitarnautų trišalės sutartys, kurias pasirašytų savivaldybė, studentas ir universitetas. Pastarasis ruoš mediką būtent tai darbo vietai, o žmogus laimingas dirbs tėviškėje. Jam būtų užtikrinta darbo vieta, atlyginimas, gyvenamasis plotas.

Štai Akmenėje ginekologe dirba gydytoja iš Ukrainos. Klausėme, kaip jai sekasi. Medikė džiaugėsi, kad gauna pakankamai gerą atlyginimą, savivaldybė suteikė gyvenamąjį plotą. Ji yra aukštos kvalifikacijos specialistė ir Akmenei pasisekė, kad ji ten dirba. Manau, kad aukštojo mokslo reforma turėtų suteikti galimybę studentui pasirinkti darbovietę iš anksto.

Dosjė

Gimė 1958 m. Kelmės rajono Rutelių kaime. Mokėsi Tytuvėnų vidurinėje mokykloje, studijavo Tytuvėnų žemės ūkio technikume, vėliau – Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas), įgijo mokslinio agronomo kvalifikaciją.

1998 m. tapo biomedicinos mokslų daktaru. 2008 m.- Agronomijos fakulteto dekanu, Aleksandro Stulginskio universiteto tarybos ir Senato nariu, Lietuvos agronomų sąjungos valdybos nariu.

2016 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Buvo Kauno rajono savivaldybės tarybos narys.

2016 m. rudenį po Seimo rinkimų išrinktas Seimo pirmininku.