Taip jis kalbėjo Lietuvoje pirmadienį prasidedant Nacionalinės vyresnio amžiaus žmonių savaitės renginiams.

„Mes siekiame įtraukti savo senjorus, įtraukti į bendruomenes, leisti laiką kartu su jais, džiaugtis gyvenimu ir parodyti dėmesį ir svarbą šiems žmonėms“, – žurnalistams sakė ministras.

„Didžiausia bausmė, ką mes visuomenėje šiandien turime, tai atskyrimas nuo visuomenės, kuomet mes net nusikaltėlius uždarome į kalėjimus tam, kad jie negalėtų bendrauti su kitais žmonėmis“, – kalbėjo jis.

Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė truks iki spalio 4 dienos. Jos metu suplanuota daugiau kaip pusė tūkstančio įvairių veiklų ir renginių, skirtų įtraukti senjorus į įvairias veiklas, tarp jų – šokiai, mankštos baseinuose, nemokamos plaukimo pamokos, haloterapijos ir hidroterapijos seansai, žygis su šiaurietiškomis lazdomis.

Taip pat senjorai galės nemokamai arba už simbolinį mokestį lankytis muziejuose, kino teatruose, dailės galerijose, išgerti kavos ar paskanauti pyrago kavinėse, mankštintis sporto klubuose, dalyvauti jiems skirtose ekskursijose šalies archyvuose, visuomenės sveikatos biurų organizuojamuose mokymuose ir seminaruose, gauti specialias tik jiems skirtas medicininės reabilitacijos paslaugas bei turiningai praleisti laiką savivaldybių planuojamuose renginiuose specialiai senjorams.

Anot ministro patarėjo Tomo Kavaliausko, prie vyresnio žmonių įtraukimo į visuomenę reikšmingai prisideda vietinės organizacijos, kurios telkia bendruomenes, rengia įvairius mokymus ir kitas veiklas.

Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė šiemet rengiama pirmą kartą.

„Nusprendėme, kad jei renginiai tęstųsi visą savaitę ir būtų platesnės apimties per visą Lietuvą, tai parodytų kiek gyvos tos organizacijos“, – sakė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, prie Nacionalinės vyresnio amžiaus žmonių savaitės iniciatyvos prisidėjo 45 Lietuvos savivaldybės, muziejai, dailės galerijos, bibliotekos.

„Tikimės, kad ši tradicija tęsis ir plėsis, ir įsitrauks visos savivaldybės“, – kalbėjo V. Šilinskas.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse vyksta demografinis senėjimas, akcentavo Jungtinių Tautų atstovės Lisa Warth (Lisa Warf).

„Tam reikia planavimo, strateginio numatymo, visuomenės pasirengimo demografinių pokyčių pasekmėms. Ir aš tik noriu pabrėžti, kaip svarbu, kad mes pradėtume daugiau apie tai kalbėti. Šiandienos renginys, šios savaitės renginiai yra puiki proga“, – kalbėjo L. Warth.

2022 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 560,6 tūkst. vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių) žmonių, pernai jų buvo 571,7 tūkst., o šių metų pradžioje – 586,9 tūkstančio.

Iš viso Lietuvoje gyvena apie 2,88 mln. žmonių.