- Aušra Lėka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Mes turėjome būti pasirengę Rusijos dezinformacijos sklaidai ir puolimui, bet iš anksto nebuvo parengta strateginė komunikacijos linija“, – sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Be komunikacijos linijos
Eurokomisaro V.Sinkevičiaus įsitikinimu, su Rusija reikia kovoti ir propagandinį karą, jai reikia pateikti sąskaitą už žalą ir Ukrainos infrastruktūrai, ir ekologijai.
„Dėl tranzito į Kaliningradą, numatyto sankcijų ketvirtajame pakete, ir Lietuva, ir visa ES žinojo, kad bus reakcija. Rusai pradėjo nuo to, kur jie profai – nuo melų ir propagandos. Lietuva žino jautrumus dėl Kaliningrado tranzito. Mes turėjome būti pasirengę Rusijos dezinformacijos sklaidai ir puolimui, bet iš anksto nebuvo parengta strateginė komunikacijos linija“, – sakė Lietuvos deleguotas eurokomisaras, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, susitikęs su grupe Lietuvos žurnalistų, taip pat ir „Kauno dienos“, Europos Parlamento (EP) kvietimu viešinčių Briuselyje.
Pasak jo, Lietuva vykdo ketvirtąjį ES sankcijų Rusijai paketą, suderėtą 27 ES šalių prieš tris mėnesius, ir čia Europos Komisija (EK) visiškai ją palaiko.
V.Sinkevičius nekomentuoja Rusijos gąsdinimų dėl tranzito apribojimų blokuoti Klaipėdos uostą, nes nemato reikalo vertinti kiekvieną Kremliaus propagandos žinutę. Pasak jo, Lietuvos Vyriausybė turbūt yra svarsčiusi, koks būtų atsakas, jei prireiktų. Iškilus poreikiui Vyriausybė galėtų kreiptis į EK ir ji pasirengusi paremti Lietuvą.
Jis atkreipia dėmesį, kad pagal sankcijų vykdymo planą rugpjūčio 10 d. bus stabdomas ir alkoholio, cemento, kitų prekių tranzitas. Tad, neatmestina, kils dar didesnis triukšmas nei dabar dėl dviejų prekių. Ir tam reikia rengtis.
Laukia dujų klausimas
V.Sinkevičius patvirtino, kad septintasis sankcijų Rusijai paketas EK šiuo metu nesvarstomas. Deja, bet nėra kalbos ir apie tai, kad būtų įtrauktos į sankcijų paketą rusiškos dujos.
EK narys sako, kad reikia suprasti: kai sankcijos paskelbtos, reikia, kad būtų ir jų vykdymo greitis, ir išlaikyta ES šalių vienybė, kad ji nebūtų diskredituojama. Tai ne visuomet lengva ir ne visuomet pavyksta. Tad dabar svarbu susikoncentruoti į jau esančių sankcijų įgyvendinimą. Svarbu, kad jos veiktų ir nebūtų galima jų apeiti. Kartu reikia užtikrinti pagalbą Ukrainai – tiek humanitarinę, tiek karinę, tiek Ukrainos integracijos į ES.
Tačiau Vokietija tik iki 2024 m. pasiryžusi atsisakyti rusiškų dujų. Ar tik tada galima tikėtis jų embargo Europos mastu? V.Sinkevičiaus įsitikinimu, palyginti su tuo, kokia buvo Vokietijos politika ankstesniais metais, dabar jų planai labai ambicingi, jie daro didžiulį darbą.
Žengiami nauji žingsniai ir visos ES mastu. Štai šiandien EP nariai balsuos dėl naujų ES taisyklių, kurios įpareigotų dujų saugyklas užpildyti 80 proc., kad gyventojai turėtų pakankamai dujų kitam šildymo sezonui.
V.Sinkevičiaus manymu, tai realu, bet daug kas priklausys nuo dujų patekimo į ES. Lietuva, taip pat ir Estija, rusiškų dujų atsisakė pačios, nes jau seniai tam rengėsi. Dujas iš kitų šalių jos gali importuoti per suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Deja, sako eurokomisaras, šalims, kurios neturi priėjimo prie jūros, sunkiau, kai kurios priverstos pradėti naudoti anglį.
Lietuvos Vyriausybė turbūt yra svarsčiusi, koks būtų atsakas, jei prireiktų.
„Bet svarbu kuo greičiau nutraukti bambagyslę su Rusija“, – pastebėjo eurokomisaras. EK kovą paskelbė tikslą iki šių metų pabaigos sumažinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų dviem trečdaliais ir iki 2030 m. visiškai nepriklausyti nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių.
Bet ir Rusija nutraukia dujų tiekimą ES šalims ir taip bando mus spausti. Tai, pasak V.Sinkevičiaus, nieko netikėto. EK turi scenarijų, jei Rusija dujų tiekimą nutrauktų visoms ES šalims. Pasirengimas tam vyksta nuo tada, kai EK pamatė, kad „Gazprom“ tikslingai mažina dujų tiekimą Europai. Juk kokia būtų logika, kai dujų kaina pike, jomis prekiaujančiai įmonei mažinti pardavimus.
Tačiau problema, kad nėra tiek daug šalių, iš kurių galime gauti dujų, tad, neneigia V.Sinkevičius, dujų kainos neišvengiamai kils.
Per mažai spaudimo
V.Sinkevičius pasigenda didesnio Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų ir Afrikos šalių aktyvumo bandant spręsti grūdų iš Ukrainos eksporto problemą.
ES daug daro, kad būtų didinamas pervežimų mastas geležinkeliu, bet to maža, juolab taip užkišami pasienio punktai, stringa kitos prekės. „Vienintelis geras sprendimas – atblokuoti Odesos uostą, tačiau čia reikalingas sutarimas su Rusija. Bet spaudimas Rusijai kol kas per mažas“, – mano V.Sinkevičius.
Pasak jo, kol kas, atrodo, kad tik ES reikia, jog grūdai pasiektų Šiaurės Afriką. Eurokomisaras tai prilygino karo nusikaltimams, nes Šiaurės Afrikos šalims gresia badas.
Rusijai pateiks sąskaitą
V.Sinkevičius pabrėžia: už karo padarinius, taip pat ir ekologinius, turės apmokėti okupantė Rusija.
Žalos kaina didėja kiekvieną dieną. Bombarduojami ir vandens valymo įrenginiai, cheminių atsargų sandėliai, išdeginti šimtai hektarų laukų ir miškų.
„Tai privalo pereiti per tarptautinius teismus, ir tuomet galima ieškoti būdų, kad Rusija atlygintų žalą tiek infrastruktūrai, tiek ekologiniu aspektu. Tai turi būti atlyginta iš Rusijos mokesčių mokėtojų lėšų. Mes padėsime, tai faktas. Bet turi mokėti Rusija“, – pabrėžia V.Sinkevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo vidurdienio Vilniuje bus galima atsisveikinti su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu1
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje bus galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
F. Jansonas tikina, kad prezidentas negali išeiti atostogų1
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad antros kadencijos siekti apsisprendęs šalies vadovas Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu išeiti atostogų negali, nes, pasak jo, tokia galimybė ne tik nėra teisiškai reglame...
-
Prezidento patarėjas: Lenkija leido pranešti apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą6
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad Varšuva praėjusią savaitę leido pranešti apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų Vilniuje sulaikymą, o Lietuvos teisėsauga apie tai nebuvo įspėta, nes pastaruo...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
L. Kasčiūnas vyksta į Švediją, su kolegomis aptars saugumo ir gynybos pramonės klausimus8
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį su darbo vizitu vieši Švedijoje. ...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
Parlamentarai svarstys senų sankcijų pratęsimą ir naujų įvedimą rusams ir baltarusiams
Parlamentarai antradienį svarstys senų nacionalinių sankcijų pratęsimą ir papildomų įvedimą Baltarusijos bei Rusijos piliečiams, tarp naujų siūlymų – kelionių ribojimai, draudimai importuoti žemės ūkio produktus. ...
-
Kandidatai į prezidentus sutaria dėl būtinybės užsienio politikoje kalbėti „vienu balsu“25
Dauguma kandidatų į prezidentus sutaria, kad Lietuvos pagrindiniai užsienio politikos tikslai turėtų būti siekis kalbėti „vienu balsu“, išlaikyti paramą Ukrainai ir užtikrinti jai Vakarų dėmesį, stiprinti ryšius su N...
-
G. Landsbergis: Lietuva remia Vokietijos iniciatyvą dėl Ukrainos aprūpinimo oro gynyba14
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva remia Vokietijos iniciatyvą sustiprinti Ukrainos aprūpinimą oro gynybos sistemomis. ...