„Ši krizė parodė, kad Europos priklausomumas nuo Kinijos yra pakankamai didelis. Atsiminkime kovido pradžią. Lietuvoje mes turėjome tik dvi gamyklas, kurios gamina apsaugos priemones, kaukes, respiratorius. O medikams tai buvo pirma, kas buvo reikalinga. Aišku, visa tai galėjo atkeliauti tik iš Kinijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Sinkevičius.

Už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys pažymi, kad ES turėtų aiškiai įvardinti, kuriose srityse nuo Kinijos ji yra per daug priklausoma, bei šią priklausomybę mažinti. Vis tik jis akcentuoja, kad toks rinkos perorientavimo procesas užtruktų, kadangi kai kurias Bendrijos valstybes, kaip Vokietiją, su Kinija sieja itin reikšmingi ekonominiai ryšiai.

„Europos Sąjungai labai svarbu identifikuoti taškus, kuriuose mes esame per daug priklausomi nuo Kinijos. Trumpinti tas vertės grandines, kelti jas į Europą. Bet tai nebus procesai, kurie įvyks per naktį. Tai yra procesai, kurie, be jokios abejonės, bus suderinti ir su tuo pačiu verslu. Turime matyti ir realybę. Ji yra tokia, kad kai kurios šalys narės yra ypač priklausomos nuo Kinijos rinkos. Kinija yra jų didžiausia prekybos partnerė ir tikėtis iš tų šalių narių kažkokių staigių veiksmų ir pokyčių būtų naivu“, – tikino eurokomisaras.

„Vokietija yra viena iš tų, kuri iš tiesų turi labai didelį ryšį. Ypatingai Vokietijos automobilių pramonė su Kinija, kur ne tik vyksta gamyba, bet ir pardavimai. Tai yra 70 proc. rinkos kai kuriems modeliams. Tai yra didžiulė rinka“, – pridūrė jis.

Vis tik V. Sinkevičius sako suprantantis ir Lietuvos įmonių atstovų išsakomus nuogąstavimus, kad verslui pirmiausiai yra reikalingos ne valstybės pagalbos priemonės ir finansinės išmokos, o rinka, dėl kurios jie dirbo ilgą laiką. Būtent glaudesnio šalies valdžios institucijų bendradarbiavimo su verslu ir sprendimų derinimo tarp pačių institucijų sako pasigendantis eurokomisaras.

„Pirmiausiai pritrūko tarpinstitucinio ryšio. Ta pati ekonomikos ir inovacijų ministrė ne kartą pabrėžė, kad sprendimas su ja nebuvo derintas. Be jokios abejonės, Prezidentūra (tai įvardijo – ELTA). Trečia, šalies verslas. Akivaizdu, kad nebuvo pasiruošta tokiam sprendimui, jis nebuvo derintas ir išdiskutuotas. Geras jis ar blogas, turbūt bus galima pasakyti tik gerokai vėliau“, – mano V. Sinkevičius.

ELTA primena, kad, Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.