Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą NATO yra pasižadėjusi nuolat nedislokuoti reikšmingų pajėgų Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.

Tačiau Rusija šiuo susitarimu įsipareigojo „nesiimti agresijos prieš kaimynes“ ir to nesilaiko, interviu BNS sekmadienį sakė M. Geoana.

Todėl, pasak jo, Aljansas nebeturi apribojimų pajėgų plėtrai rytiniame sparne.

„Rusija iš esmės panaikino bet kokį šio steigimo akto turinį, – Vilniuje sakė M. Geoana. – Ji priėmė sprendimus, ji prisiėmė įsipareigojimus nesiimti agresijos prieš kaimynes, tačiau ji tai daro, ir reguliariai konsultuotis su NATO, tačiau ji to nedaro“.

Rusija iš esmės panaikino bet kokį šio steigimo akto turinį.

„Manau, kad šis aktas iš esmės neveikia dėl Rusijos kaltės. Kaip tai apibūdinti, yra niuansų klausimas, bet iš esmės Rusija pasitraukė iš šio su mumis sudaryto susitarimo, todėl dabar nebesusiduriame su jokiais apribojimais turėti tvirtą NATO buvimą rytiniame sparne ir užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos kvadratinis colis bus saugomas NATO Penktojo straipsnio ir mūsų sąjungininkų“, – kalbėjo jis.

Reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje, NATO svarsto, kaip sustiprinti netoli Rusijos esančias savo sąjungininkes.

Baltijos šalys prašo, kad jose nuo 2017 metų dislokuotus tarptautinius batalionus pakeistų keliskart didesni brigados dydžio vienetai.

M. Geoana sakė, kad Aljanso buvimas regione stiprės įvairiose sferose, tačiau konkretūs pajėgų dydžiai nėra aiškūs.

Pasak jo, galutiniai sprendimai bus priimti NATO viršūnių susitikime Madride.

„Suprantame susidomėjimą kiekybe, bet taip pat norime pabrėžti savo veiklos kokybės klausimą. Madride tikimės labai svarbių mūsų vadovų sprendimų“, – kalbėjo NATO vadovo pavaduotojas.

Per birželį Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą planuojama tvirtinti naują Aljanso strateginę koncepciją.