„Valstiečiai“ grasina pasitraukti iš partijų susitarimų: kaltina konservatorius

Tarp tokių projektų valstybės vadovo statuso suteikimas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir pirmadienį pristatytas Civilinės sąjungos įstatymas. Pastarasis projektas, tvirtina „valstietis“ Dainius Gaižauskas, niekuo nesiskiria nuo diskusijas kėlusio Partnerystės įstatymo.

„Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija oficialiai pareiškia, kad jei bus šie įstatymo projektai priimti, mes iš šių susitarimų išeiname. Todėl, kad valstiečių sąjunga nebemato prasmės su kažkuo kažką pasirašinėti.

Gali būti, kad valstiečių ir žaliųjų sąjunga vėl pasitrauks ir prašys tą padaryti kitų opozicijos partijų“, – Seime žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija oficialiai pareiškia, kad jei bus šie įstatymo projektai priimti, mes iš šių susitarimų išeiname. Todėl, kad valstiečių sąjunga nebemato prasmės su kažkuo kažką pasirašinėti.

Politikas argumentavo tuo, kad abu įstatymai neva skaldo Lietuvos visuomenę, kai Ukrainoje vyksta karas.

„Priėmus šių įstatymų projektus visuomenėje vėl kils nepasitenkinimo banga. Būtent šiuo laikotarpiu, kai vyksta karas Ukrainoje“, – teigė „valstietis“.

Paradoksalu, bet susitarimai, iš kurių antradienį „valstiečiai“ pagrasino pasitraukti, kaip tik ir buvo inicijuoti dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

Visgi „valstietis“ aiškino, kad valdantieji nesilaiko žodinio susitarimo su opozicinėmis jėgomis, kuris buvo priimtas Rusijai sukėlus karą Ukrainoje.

„Panašu, kad šiandien valdantieji priėmė sprendimą, kad tos vienybės nereikia ir mūsų susitarimas tarp opozicijos ir pozicijos yra sulaužytas. Neatsižvelgiama į tai, kad karas Ukrainoje nesibaigia. Prasidėjus karui, pozicija ir opozicija sutarėme, kad būtent tuo laikotarpiu nė viena pusė nepriiminėsime ir neteiksime įstatymų projektų, kurie priešins visuomenę. Matome, kad valdantieji, teikdami partnerystės įstatymo projektą, kuris susilaukė didžiausio susipriešinimo Lietuvos istorijoje: lietuviai pradėjo rinktis prie Seimo net tokiomis dienomis kaip Vasario 16, Sausio 13, Kovo 11... Akivaizdu, kad šis įstatymo projektas ne vienija, o priešina“, – samprotavo parlamentaras.

Kaip skaldantį visuomenę jis įvardino ir valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui klausimą.

„Niekas nekvestionuoja Vytauto Landsbergio padarytų darbų Lietuvai – atkuriant mūsų nepriklausomybę. Visi supranta ir žino, kad jis buvo Aukščiausios Tarybos pirmininkas. (...) Akivaizdu, kad šis įstatymo projektas taip pat priešina visuomenę iš vidaus“,– sakė D. Gaižauskas.

Kiek anksčiau Seimas nepritarė „valstiečių“ siūlymui iš antradienio parlamento darbotvarkės išbraukti klausimą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui. Įstatymo projektą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui į Seimo posėdžio darbotvarkę nusprendė įtraukti antradienio rytą posėdžiavusi Seimo seniūnų sueiga.

Pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Sureagavo L. Kasčiūnas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kritikuoja „valstiečių” grasinimus pasitraukti iš rengiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos, jei valdantieji priims kelis jiems neįtinkančius įstatymo projektus. Anot jo, nėra išmintinga sieti valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui klausimą ir Civilinės sąjungos įstatymą su saugumu, kai, L. Kasčiūno teigimu, šiuo metu šalies saugumas yra gyvybiškai svarbus klausimas.

Manau, kad pareiškimas skubotas ir solidžių politikų, mano požiūriu, veikimo algoritmas nesietų šių klausimų su strateginiais klausimais.

„Manau, kad pareiškimas skubotas ir solidžių politikų, mano požiūriu, veikimo algoritmas nesietų šių klausimų su strateginiais klausimais. Mano požiūriu, partijų susitarimas yra pasiektas, nubrėžia aiškias kryptis mūsų saugumo ir gynybos politikai ir dabar sieti šį klausimą dėl tam tikrų skirtingų politinių vertinimų, nemanau, kad tai yra reikalinga ir išmintinga“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininkas viliasi, kad „valstiečiams“, anot jo, užteks išminties nepasitraukti iš susitarimų.

„Tikiuosi, kad užteks išminties to nepadaryti. Ir aš turiu skirtingas pozicijas, susijusias su Laisvės partijos tam tikromis idėjomis, bet vis tik turime turėti erdvę, kur galime susėsti visi, nepaisant mūsų skirtingų nuomonių, ir sutarti dėl to, kas valstybei yra gyvybiškai svarbu – tai saugumas ir gynyba“, – teigė L. Kasčiūnas.

R. Karbauskis: tai egzaminas valdantiesiems

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis nemano, kad ultimatumą valdantiesiems iškėlusi „valstiečių“ frakcija Seime kenkia nacionaliniam Lietuvos saugumui. R. Karbauskio įsitikinimu, „valstiečiai“, pagrasinę pasitraukti iš ruošiamų partijų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir užsienio politikos, surengė egzaminą valdantiesiems, kurie siekia suteikti valstybės vadovo statusą Vytautui Landsbergiui ir priimti Civilinės sąjungos įstatymą.

„Čia neina kalba apie tai, kad mes nebūtume suinteresuoti krašto apsaugos stiprinimu ir užsienio politikos vykdymu, bet mes matome, kad valdžia apsimeta. Stebimės, kai neįtraukia narkotikų įteisinimo klausimo, (...) tai ką su tokia valdžia, su tokiomis partijomis pasirašinėti, kai jiems šie klausimai yra svarbesni nei karas Ukrainoje ir tai, kas vyksta Lietuvoje?“ – teigė R. Karbauskis kartu pridurdamas, kad LVŽS pritarė visiems įstatymams, susijusiems su krašto apsauga.

Mes ketiname pasitraukti iš proceso ir nepasirašinėti jokių susitarimų, jei daromi sprendimai, kurie ne jungia, o priešina visuomenę.

„Mes juk už visus įstatymus dėl saugumo ir gynybos balsuojame, mes tik prieš susitarimą. Partijos susitarimas bet kokiu atveju rodo tęstinį bendradarbiavimą tarp partijų (...), o kaip gali susitarti su partijomis, kurios vaidina patriotizmą?“, – pridūrė jis.

„Valstiečiams“ pareiškus apie ketinimus pasitraukti iš ruošiamų nacionalinio saugumo ir gynybos bei užsienio politikos susitarimų, R. Karbauskis pabrėžia, kad šis sprendimas yra egzaminas valdantiesiems. Jo teigimu, jei valdantieji ir toliau spręs visuomenę priešinančius klausimus Ukrainoje vykstančio karo akivaizdoje, tolesni susitarimai su „veidmainiaujančiomis“ partijomis pasirašomi nebus.

„Mes ketiname pasitraukti iš proceso ir nepasirašinėti jokių susitarimų, jei daromi sprendimai, kurie ne jungia, o priešina visuomenę“, – antradienį Eltai teigė LVŽS pirmininkas.

Jo teigimu, akivaizdu, kad valdantieji ėmė diskutuoti apie šiuos du įstatymo projektus dėl šalyje įvestos nepaprastosios padėties. Kadangi, R. Karbauskis atkreipia dėmesį, šiuo metu ir pati visuomenė negalėtų protestuoti ir priešintis valdžios sprendimams.

„Dabar galioja nepaprastoji padėtis, žmonės negali protestuoti ir atitinkamai tuo pačiu momentu paimama ir specialiai Seimo darbotvarkėje įdedami klausimai, kurie priešina visuomenę. Tai šitoje situacijoje mes manome, kad valdžia veidmainiauja, vaidindama susirūpinimą karu Ukrainoje, kitomis problemomis, o iš tikrųjų kalba apie tai, kad Landsbergis būtų pripažintas valstybės vadovu, apie Partnerystę kitu pavadinimu“, – piktinosi R. Karbauskis.

R. Karbauskis dar kartą pabrėžė, jei valdantieji nebeteiks Civilinės sąjungos įstatymo ir toliau nespręs valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui klausimo, partija iš susitarimo nepasitrauks.

„Tegul jie nebeteikia Partnerystės ir Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu, mes pasirašysime. Tai yra egzaminas ne mums, o jiems“, – teigė R. Karbauskis.