„Rusija yra ginkluotame konflikte su Ukraina ir tos elektroninės kovos poveikio priemonės, kurios yra reikalingos Rusijai užsitikrinti savo saugumą, jos yra pajungtos, jos veikia“, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio trečiadienį sakė šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.

„Nesame nustatę, nėra tokių indikatorių, kurie sakytų, kad Rusija specialiai nukreipia (priemones – BNS) prieš mus, prieš civilinę aviaciją, tačiau jų savisaugos priemonės tiesiogiai veikia saugumą ore, tie trikdžiai yra ir tie trikdžiai išliks“, – teigė jis.

Jis pabrėžė, kad su Rusija siejami GPS sistemų trikdžiai apsunkina aviaciją ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos valstybėms, Lenkijai.

„Šiuo metu ieškome galimybių, ar yra kaip nors atsakyti į tai techniškai, kad palengvintų pilotų darbą ir užtikrintų geresnį skrydžio saugumą“, – kalbėjo M. Česnulevičius.

Prezidento patarėjas: VGT naujų papildomų grėsmių Lietuvai iš Rusijos neįžvelgia

Lietuvai papildomų saugumo grėsmių, kurios verstų greitinti anksčiau priimtus sprendimus dėl šalies gynybos, nėra, trečiadienį pareiškė prezidento patarėjas.

„Jeigu kalbėti apie pačią saugumo situaciją, papildomos grėsmės Lietuvos Respublikai neidentifikuotos, papildomų grėsmių ar jos galėtų anksčiau pasireikšti, irgi nėra įvardinta“, – po VGT žurnalistams sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais M. Česnulevičius.

„Tie sprendimai, kurie buvo priimti sausio mėnesį, kad iki 2030 metų mes turime būti parengę tam tikrus pajėgumus, kurie galėtu atgrasyti ar, reikalui esant, apginti Lietuvą, jie išlieka“, – sakė jis.

Pasak jo, nėra „jokios grėsmės“, kuri verstų ankstinti VGT priimtus sprendimus ir kad Lietuva turėtų būti pasirengusi greičiau atremti grėsmes iš Rusijos pusės.

„VGT pasiliko prie tos pačios nuomonės, kaip ir sausio mėnesį, kad buvo priimtas ir savalaikis sprendimas (dėl gynybos finansavimo – BNS). Ar reikia ankstinti datas? Ne. Ar grėsmės sumažėjo? Kol kas, šiai dienai, grėsmės nesumažėjusios“, – kalbėjo M. Česnulevičius.

Net ir paliaubos, jei jos įvyktų artimiausiu metu, šiuo atveju, nepakeistų situacijos vertinimo.

Galimos paliaubos įvertintos VGT priimant sprendimą

Kaip skelbė BNS, sausio viduryje VGT priėmė sprendimą, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus turi skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP arba apie 12 mlrd. eurų.

Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečiųbrigadą. Dalį pinigų svarstoma gauti iš ekonomikos augimo, skolinantis ir koreguojant mokesčius.

Vis tik pastarosiomis savaitėmis nežinomybės įnešė pasikeitusi JAV laikysena Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu. Europos lyderiai baiminasi, kad Vašingtonas taikos derybose padarys rimtų nuolaidų Maskvai, taip susilpnindamas žemyno saugumą.

M. Česnulevičius teigia, kad galimos paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos buvo vienas iš vertinamų veiksnių sausio mėnesį VGT priimant sprendimą dėl didesnio gynybos finansavimo.

„Pats blogiausias variantas, koks yra įmanomas, sudėjus ne tik šitą, bet ir kitus aspektus, buvo paskaičiuotas ir būtent dėl to buvo priimtas sprendimas 2030-aisiais turėt tuos pajėgumus, kurie buvo minėti anksčiau“, – sakė prezidento patarėjas.

„Net ir paliaubos, jei jos įvyktų artimiausiu metu, šiuo atveju, nepakeistų situacijos vertinimo“, – teigė jis.

Pasak M. Česnulevičiaus, atsiradus papildomoms grėsmės ar pakitus saugumo situacijai, iki 2030 metų VGT sprendime „tam tikri pokyčiai galimi“.

Baiminasi dėl atsigręžimo į Rusiją

D. Trumpo atsigręžimas į Rusiją Europoje sukėlė nuogąstavimų, kad tai gali reikšti ne tik JAV paramos Kyjivui, bet ir visai Europai pabaigą.

Jungtinės Valstijos pirmadienį Jungtinėse Tautose stojo Rusijos, o ne savo sąjungininkių Europoje pusėn, stumdamos rezoliuciją, kurioje raginama užbaigti karą, tačiau nepasmerkdamos Maskvos dėl prieš trejus metus įvykdytos invazijos į kaimyninę šalį ir nereikalaudamos Ukrainos teritorinio vientisumo.

Praėjusią savaitę D. Trumpas pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“ ir paragino jį „veikti greitai“, kad karas būtų nutrauktas. Taip jis kalbėjo netrukus po to, kai Rusijos ir JAV pareigūnai Saudo Arabijoje surengė derybas be Kyjivo.

Tačiau šią savaitę Kyjivo ir Vašingtono santykiai atrodo pagerėjo, kuomet Ukraina susitarė su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų ir gali jį pasirašyti jau penktadienį.

M. Česnulevičius teigė, kad kol kas sunku vertinti šį susitarimą.

„Tai dvi didelės valstybės, jos sėdi prie derybų stalo ir jos nepasakoja visiems aplinkui, kaip viskas vyksta. Susitarimas ypatingai svarbus, jis kol kas vyksta dvišaliu pagrindu, ukrainiečiai tariasi su JAV“, – sakė patarėjas.

Ukraina tikisi, kad dėl šio susitarimo Jungtinės Valstijos ateityje suteiks jai saugumo garantijų.

Dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos Lietuva ketina apsispręsti per kelis mėnesius

Lietuva per kelis ateinančius mėnesius ketina apsispręsti, ar pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

„Šiai dienai lieka tas pats sprendimas galioti, kol kas vyksta konsultacijos tiek su kaimynais regione, su mūsų partneriais regione, tiek su sąjungininkais, kurie potencialiai galėtų ateiti į mūsų žemę, jeigu tam iškiltų poreikis“, – po VGT žurnalistams sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.

„Kai šitie atsakymai bus paruošti, Krašto apsaugos ministerija su kariuomenės vadovybe grįš į VGT. Tas turėtų įvykti artimiausiu laiku, vieno mėnesio, dviejų mėnesių galbūt klausimas“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, Lietuva iš konvencijos trauktis svarsto, norėdama sustiprinti pasienį su Rusija galimos agresijos atveju. Tokio sprendimo kritikai sako, jog priešpėstines minos gali padaryti žalos besiginančioms pajėgoms ir civiliams.

Ši klausimą sausio viduryje svarsčiusi VGT sprendimo dėl konvencijos nepriėmė. Pasak prezidento Gitano Nausėdos, šis klausimas į VGT grįš po konsultacijų su NATO partneriais.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad pasitraukimas iš Otavos konvencijos atrištų rankas kariuomenei.

Pasak M. Česnulevičiaus teigimu, girdimos ir įvairių organizacijų nuomonės dėl šio sprendimo.

„Yra skirtingos organizacijos, kurios skirtingu tikslu vedinos bando daryti įtaką šiam procesui. Vieni bando paskatinti, kad tas sprendimas būtų priimtas greičiau ir mes išeitume iš Otavos konvencijos. Yra organizacijų, kaip tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, kurie mano, kad priešpėstinės minos yra tas blogis ir nebereikėtų grįžti prie sprendimo, nereikėtų vėl jų naudoti“, – sakė patarėjas.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.

Ukraina irgi yra šios konvencijos narė, tačiau dokumentas nėra ratifikuotas Aukščiausioje Radoje, tad dar neturi teisinės galios ir kare su Rusija juo nesivadovaujama.