„Tai reiškia, kad galimybės gauti tokią paramą nebetenka religinės bendruomenės, valstybinės švietimo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurioms tokia gyventojų parama buvo svarbus finansinis ramstis jų veikloje. Priimtas įstatymas yra ydingas, todėl  prašome prezidento pasinaudoti Konstitucijos 71 straipsnyje numatyta teise ir grąžinti priimtą įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti“, – teigia Seimo narė Laima Nagienė.

Parlamentarė pažymi, kad nuo pat galimybės skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio paramai atsiradimo pradžios religinės bendruomenės ir bendrijos buvo vienos iš galimų paramos gavėjų. Tačiau, pasak L. Nagienės, ne visos religinės bendrijos turi ir gali turėti nevyriausybinės organizacijos, kaip ji apibrėžta Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, statusą.

Tai reiškia, kad galimybės gauti tokią paramą nebetenka religinės bendruomenės, valstybinės švietimo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurioms tokia gyventojų parama buvo svarbus finansinis ramstis.

„Tokiu būdu pagal priimtas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kurios formaliai vykdo tik religinę veiklą, yra užkertamas kelias pretenduoti į gyventojų skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri visuomet buvo svarbi religinės bendruomenės ir bendrijos veiklos užtikrinimo dalis. Manome, kad toks priimtas pakeitimas yra mažų mažiausiai nepakankamai išdiskutuotas“, – sako L. Nagienė.

Seimo frakcijos atstovų teigimu, vertinant įstatymo pataisomis įtvirtinto apribojimo skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį biudžetinėms įstaigos, paminėtina, kad daug metų dalis šio mokesčio, skirta švietimo įstaigoms, buvo ženkli šių įstaigų biudžeto dedamoji dalis.  

Pasak Seimo narės L. Nagienės, ši finansinė parama yra švietimo įstaigų bendruomenės, dažniausiai tėvų, finansinė pagalba gerinant mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo kokybę, atnaujinant ir modernizuojant edukacines aplinkas, įsigyjant įvairios techninės įrangos ir atliekant mokyklos patalpų remontą.

„Švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto gaunamomis lėšomis, todėl nereikėtų atimti galimybės bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo. Nesuteikiant galimybės pretenduoti į šią paramą ir kartu negarantuojant alternatyvaus pakankamo papildomo finansavimo švietimo įstaigų reikmėms, nepagrįstai skubotai ir ženkliai bloginama šių įstaigų finansinė padėtis. Tačiau kur kas finansiškai geresnėje situacijoje esančios privačios mokyklos ir toliau išsaugos galimybę gauti paramą iš gyventojų pajamų mokesčio dalies“, – sako L. Nagienė.