„Aš būčiau pasiruošęs tokią idėją paremti“, – balandžio mėnesį kalbėjo Laurynas Kasčiūnas.

Bet dar tada kalbėta – Latvijos situacija kitokia, ten daug turinčiųjų dvigubą pilietybę. Už karo propagandą Latvijos pilietybė gali būti atimama tik iš tų, kurie turi ir antrąją. Mat jeigu žmogus turi tik vieną pilietybę, jos atimti negalima, tai draudžia tarptautinės konvencijos.

Nepaisant to, du Nacionalinio saugumo komiteto nariai Arvydas Pocius ir L. Kasčiūnas siūlo numatyti galimybę pilietybę atimti ir Lietuvoje iš tų, kurie antrosios neturi. Konservatoriai projektą jau užregistravo. Jį priėmus lietuvišką pasą būtų galima atimti iš asmenų, kurie nuteisti už nusikaltimą prieš Lietuvą.

„Mes pakalbame, padejuojame, kad kažkas vyksta į Maskvą parvežti mums Vladimiro Putino saulės, o niekas nieko nedaro. Manau, kad turime imtis kokių nors priemonių“, – teigė Seimo narys A. Pocius.

Konservatorių apibūdinimą atitinka Algirdas Paleckis, nes jis jau nuteistas už šnipinėjimą Rusijai. Į Minską ir Maskvą važinėjantys jo sėbrai už tai nenuteisti.

Projekte numatoma, kad nusikaltimas prieš Lietuvą, už kurį asmuo galėtų netekti paso, būtų šnipinėjimas, perversmo organizavimas, padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Sprendimą dėl pilietybės atėmimo priimtų teismas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Teisininkas Dainius Žalimas vardija: pirma, asmenys, nuteisti už antivalstybinę veiklą – jau gavę bausmę. Antra – palikti žmogų niekieno piliečiu būtų akivaizdus prieštaravimas tarptautinei teisei.

„Vienas iš politinio populizmo apsireiškimų. Kada neturi receptų, kaip spręsti kasdieninius šalies reikalus, tada užsiimi tokiais reikalais, kur stengiesi paveikti per emocijas ir patraukti populiarumą į savo pusę“, – kalbėjo VDU teisės fakulteto dekanas D. Žalimas.

Net jeigu Lietuva ir neturėtų tarptautinių įsipareigojimų, Seimo narė, teisininkė Agnė Širinskienė neįsivaizduoja, kaip tai atrodytų realybėje.

„Aš nežinau, kur tokiu atveju reikėtų deportuoti. Gal į neutralią pasienio zoną išmetant už sienos, nes bet kuri valstybė nėra įpareigota juos priimti dėl tos priežasties, kad jie yra niekieno piliečiai“, – sakė A. Širinskienė.

Totalitarinėse valstybėse dažniausiai tokie būdai taikomi, kai žmonėms atiminėja pilietybes dėl įvairių politinių priežasčių.

Abejonių turi ir krašto apsaugos ministras.

„Totalitarinėse valstybėse dažniausiai tokie būdai taikomi, kai žmonėms atiminėja pilietybes dėl įvairių politinių priežasčių“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Per vieną mėnesį tai yra antra iniciatyva dėl pilietybės atėmimo. Pirma buvo po Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko šokio Sočyje. Tuomet trys konservatoriai pasiūlė pataisas, kad išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę būtų galima atimti už agresorių palaikymą. M. Drobiazko Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavo 1993 metais.