Į eterį buvo ištransliuotas interviu su visomis Prezidentės Dalios Grybauskaitės pastabomis. Ir viešoji erdvė pasidalino į dvi dalis: vieni gyrė Prezidentę, kad ji dar kartą parodė kietą charakterį, o žurnalistas neturėjo klausti to, ko nebuvo derinęs, jei jau apskritai leidosi derinti. Kiti atvirkščiai – baisėjosi Prezidentės nesugebėjimu atsakyti į iš anksto nederintus klausimus, nenuslėptą nepasitenkinimą žurnalistu. Buvo tokių, kurie piktinosi klausimų derinimu iš anksto. Esą, demokratinėje šalyje tai iš viso neįmanomas dalykas. Pokalbis apie įsimintiną interviu su ryšių visuomene specialistu Arūnu Pemkumi „Savaitėje“.

„Manau, kad mes nesitarėme dėl šio klausimo. Nenoriu apie tai kalbėti. Manau, kad tarėmės dėl konkrečių klausimų, ir nebandykite mane užlaikyti 40 minučių. Jei baigėte savo klausimus, tuomet mes baigėme“, – taip į netikėtai užduotą klausimą, dėl kurio nebuvo tartasi, sureagavo Prezidentė.

Į kitus klausimus, tarp kurių buvo ir socialiniame tinkle „Twitter“ žmogaus užduotas klausimas, koks, anot D. Grybauskaitės, yra geriausių Lietuvos krepšininkų penketukas, šalies vadovė sureagavo panašiai. Galiausiai ji paprašė iškirpti iš įrašo nesuderintus klausimus ir baigti ir interviu.

– Jūs esate dirbęs Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Prezidento George`o Busho vyresniojo administracijoje. Politinio pasitikėjimo komandoje turbūt matėte tokias situacijas iš arti. Ar galėjo tokia situacija atsitikti su JAV Prezidentu?

– Visokių situacijų atsitinka. Be abejo, apriboti žurnalistą, ko jis galėtų klausinėti, ko negali, kai jau vyksta interviu, yra faktiškai neįmanoma. Tai nepriimtina demokratinėje, išsivysčiusioje šalyje.

Iš kitos pusės, Prezidentas arba šalies vadovas turėtų būti pasiruošęs atsakyti į bet kokį klausimą. Šiuo atveju, jeigu klausimas yra nepatogus, o kitų šalių prezidentai, tame tarpe ir JAV, Anglijos Premjeras gauna ypatingai sunkius klausimus, jie gali arba nuleisti juokais, arba nukreipti temą – vis tiek atsakyti ir tęsti pokalbį kažkokia kita linkme.

– Tai šiuo atveju buvo didelis „liapsusas“ viešųjų ryšių prasme?

– Visiems pasitaiko blogų dienų. Deja, turbūt Prezidentei D.Grybauskaitei ta diena nelabai pasisekė. Manau, kad nevisiškai teisinga buvo sakyti „nutraukiame pokalbį“ arba „tas klausimas buvo nederintas“, arba „laikas nederintas“.

– Kitaip sakant, jeigu mes šioje situacijoje ieškotume, kas buvo kalčiausias, tai tikrai nebūtų Prezidentės komanda?

– Klaidų buvo padaryta iš visų pusių: tiek iš žurnalisto, tiek iš prezidentūros, tiek iš pačios Prezidentės. Ką buvo galima padaryti? Pirmiausia, Prezidentės komunikacijos tarnyba turėjo pati pasiruošti – pasižiūrėti, kas tas žurnalistas, kokius klausimus užduoda, koks yra formatas. Ne tik derinti klausimus arba temas, bet pasižiūrėti, kaip jis dirba, kokia yra ta laida.

Jeigu laidos vadovas arba tas pats žurnalistas bando imituoti, pavyzdžiui, BBC laida „Hard talk“ (angl. „Kieta kalba“), kur iš tikrųjų yra „kieti“ klausimai, žurnalistas yra gerai pasiruošęs. Bet koks pašnekovas turi būti irgi gerai pasiruošęs, prieš eidamas į tokią laidą. Gali būti įvairiausių klausimų. Tam žurnalistui, deja, dar reikia nemažai iki to pasimokyti.

Iš kitos pusės, Prezidentės patarėjai arba komunikacijos tarnyba turėjo greičiau sureaguoti į tą momentą, kai jau pasidarė nepatogu. Galbūt turėjo įeiti ir pasakyti, kad norime paprašyti pertraukos arba pasakyti, kad peržiūrėkime šį momentą. Įėjus į kadrą, tikėtina, stabdytų filmavimą. Tarnyba irgi neatliko savo darbo. Turėjo paruošti Prezidentę, kaip atsakyti į klausimus, nepatogioje situacijoje.

– Jūs jau kalbate šiuo atveju ne tik apie šią situaciją, bet apie bet kokį aukštą pareigūną. Turbūt tai daro Jūsų specialistai, patardami savo klientams?

– Taip. Visada reikia atsakyti į klausimą. Paklauskite bet kokios ryšių su visuomene kompanijos specialisto. Kiekvienam klientui yra pasakoma: niekada nebandykite vengti atsakyti į klausimą.

– Klausimų ir temų derinimas yra didžiausia problema: derinti ar nederinti? Ką derinti klausimus ar temas?

– Temos buvo derintos. Tai akivaizdu iš pirmos interviu pusės, iš pirmų 20-ties pokalbio minučių. Tie specifiniai klausimai, kurie iškilo, buvo netikėti. Ar galima derinti konkrečius klausimus? Dažniausiai, sakyčiau, tai nebūna derinama, bet visko galima tikėtis, todėl pašnekovas turi būti pasiruošęs, kaip atsakyti į tokius netikėtus klausimus.

– Iš Jūsų atsakymo suprantu, kad temų derinimas yra normalu. JAV prezidentas derina klausimus?

– Temas, ne konkrečius klausimus.

– Kaip tada Jūs vertinate tą žurnalisto poelgį, kai jis įdėjo tai, kas, tiesą pasakius, galėjo būti ir iškirpta, ko prašė Prezidentė? Nesakau, kad turėjo?

– Klausimas: koks tikslas? Jeigu to žurnalisto tikslas buvo išgarsėti, jam pasisekė išgarsėti. Iš kitos pusės: koks minusas? Toje pačioje Latvijoje šiandienos ar ateities šalies vadovai pagalvos dukart arba net ir devynis kartus prieš sutikdami jam duoti interviu. Jis savo karjeroje galėjo potencialiai užsidėti kryžiuką.

– Jūsų manymu, toks žurnalisto poelgis gali padaryti įtakos, kaip nors atsispindėti dvišaliuose santykiuose?

– Norėčiau galvoti, kad tai netikėtas arba nenumatytas incidentas, kuris užsibaigs – ir viena, ir kita pusė išmoks pamokas, kad reikia vis dėlto geriau pasiruošti arba elgtis kitaip, ir kad tai nedarys įtakos.

– Ar tai gali atsiliepti Prezidentės reitingams?

– Man atrodo, Prezidentės reitingams tai nesudarys didelio skirtumo, nes ji yra savo antroje ir paskutinėje kadencijoje. Tai – vienas dalykas. Labai abejoju, kad pasikeis reitingai. Tai – paslydimas. Nesakyčiau, kad tai buvo didelė klaida. Paslydimas lygioje vietoje, kurį buvo galima šiek tiek kitaip suvaldyti.

– Ačiū jums už šitą pokalbį.