Pakomentavo įteisintas „x“, „w“ ir „q“ raides dokumentuose: kyla teisėtumo klausimas

„Toks asmenvardžių rašymo įstatymas dokumentuose yra reikalingas. Jo projektas svarstomas ne pirmą dešimtmetį. Išties, jis turėjo būti priimtas. Dabar yra kitas klausimas, kokia yra jo kokybė. Priminsiu, ką dėl šito įstatymo galvojo VLKK. Pirmiausia, mes pasisakome už asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose lietuviškai ir lietuviškomis raidėmis, tačiau manome, kad reikalingos dvi išimtys: susituokusiems su užsieniečiais ir jų vaikams galima rašyti sutuoktinio pavardę lotyniško pagrindo abėcėle ir įgyjantiems Lietuvos pilietybę užsieniečiams pagal jų turėtą kitos šalies dokumentą. Šitos išimtys yra labai reikalingos, komisija joms pritaria, siūlo tas išimtis Seimui priimti, ir siūlė jau daug metų ne vieną kartą. Dėl to tas įstatymas yra reikalingas“, – sakė VLKK primininkas A. Antanaitis.

„Problema prasidėjo tada, kada prie šitų logiškų išimčių, kurios patvirtina susiklosčiusią teismų praktiką ir kurios reikalingos dešimtims tūkstančių, staiga yra prisegama dar viena – teisė perrašyti savo pavardes ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiams. Štai čia kyla teisėtumo klausimas, kadangi Konstitucija sako, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasakęs, kad dokumentuose turi būti rašoma lietuviškai, lietuviškomis raidėmis ir kad išimčių neturi būti daug. Kalbos komisija šitai išimčiai nepritarė, o Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad į VLKK nuomonę Seimas turėtų atsižvelgti. Vis dėlto galutinis žodis vis tiek yra Seimo. Taigi šiuo atveju Seimo sprendimas ir Konstitucinio Teismo nutarimas yra skirtingi. Štai čia aš matau problemą ir nemanau, kad tai iš karto reikėtų vadinti išdavyste ir t. t. – sprendimas buvo reikalingas, bet teisinėje valstybėje sprendimas turi būti derintas su įstatymais ir su Konstitucinio Teismo nutarimu“, – teigė A. Antanaitis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad į VLKK nuomonę Seimas turėtų atsižvelgti. Vis dėlto galutinis žodis vis tiek yra Seimo.

Esą Seime yra ir daugiau diskusijų. Štai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai siūlė leisti dokumentuose pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. Šis pasiūlymas nesurinko reikiamos paramos, bet valdantieji sakė iš principo pritariantys šių ženklų įteisinimui. A. Antanaičio nuomone, tokioms diskusijoms dabar ne laikas ir ne vieta.

„Pasiūlymas pateiktas jau po svarstymų. Dabar teik, neteik – jis yra neišdiskutuotas ir atsiradęs paskutinę akimirką ar netgi po paskutinės akimirkos. Tai nelabai yra ką svarstyti. Antras dalykas, jeigu pats nutarimas segregacijos tautybių pagrindu pasirodytų neteisėtas, tai dėl diakritinių ženklų nei šilta, nei šalta. Esmė ta, kad reikia atsakyti į klausimą, kodėl tik daliai Lietuvos piliečių bus leidžiama perrašyti savo pavardę, o kitai daliai nėra neleidžiama. Kodėl ne lietuvių tautybės žmonėms leidžiama, o lietuvių tautybės neleidžiama? Negalima skirstyti žmonių nei pagal tautybę, nei pagal rasę, nei pagal lytį, nei pagal amžių. O šiuo atveju, buvo paskirstyta pagal tautybę – vieniems leidžiama, kitiems ne. Diakritiniai ženklai yra ne šiam metui ir ne šioje situacijoje“, – komentavo VLKK pirmininkas.

Kaip A. Antanaitis minėjo, siūlymai įteisinti originalią vardų ir pavardžių rašybą egzistavo jau dešimtmečius. Jis paaiškino, kodėl prireikė tiek daug laiko.

„Žinoma, yra labai skirtingos nuomonės. Mūsų teisinė sistema ir Konstitucija sako viena, o tam tikra piliečių dalis nori šį klausimą išspręsti iš apačios, o ne iš viršaus. Čia reikėtų pradėti nuo Konstitucijos ir išaiškinti, ar Konstitucija tą leidžia, ar ne. Konstitucinis Teismas pasakė, kad ne, tai natūralu, kad reikėjo, kad susidarytų tam tikra dauguma ir tam tikras drąsos kiekis pasielgti kitaip, negu yra sakęs Konstitucinis Teismas“, – kalbėjo VLKK pirmininkas.