- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje viešėjęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo Lietuvai daugiau Vokietijos karių, bet su sąlygomis. Lietuva tikisi, kad galingiausia Europos ekonomika gins šalį ir saugos vis stipriau. Nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka vakar pranešė, kad planuoja padvigubinti šalies armiją iki 80 tūkst. karių. Ar Lietuva turi NATO saugumo garantijų ir kokių iššūkių kelia neprognozuojami kaimynai iš Rytų? Apie tai pokalbis su Rytų Europos studijų centro vadovas politologas Linas Kojala.
– Vokietijos kancleris pažadėjo brigadą, bet su sąlygomis. Kokios jos ir koks pažadas iš tiesų? Ar turime dėl ko džiaugtis?
– Manau, kad tikrai tai politinis žingsnis, kuris yra labai reikšmingas, žinant, kokį vaidmenį jau dabar Vokietija atlieka Lietuvoje, vadovaudama NATO priešakiniam batalionui. Jo didinimas iki brigados tikrai būtų esminis pokytis mūsų gynybos politikoje. Bet yra tam tikrų aplinkybių, kurios turi būti išspręstos. Visų pirma – Vokietija lauks galutinio NATO šalių sprendimo. Kad tai palaiko Vokietija, labai šaunu, bet reikia sutarti NATO kontekste birželio pabaigoje. Kita aplinkybė – namų darbai. Lietuva turės padaryti daug, kad galėtų brigadą priimti ir sudaryti tinkamas sąlygas. Ko gero, tai užtruks kelerius metus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar esame ramūs ir turime garantiją dėl brigados? Ar tai dar atviras klausimas?
– Tikrai negalime būti ramūs ir atsipalaiduoti, kol nebus priimti galutiniai sprendimai, kol neguls į dokumentus ir nematysime aiškaus sprendimų įgyvendinimo plano. Tikrai dar įmanomos įvairios korekcijos, bet pastarosiomis savaitėmis judama Baltijos šalims palankia linkme, nes dar prieš gerą mėnesį buvo abejojančių dėl brigados apskritai. Dabar apie tai kalba ne tik Baltijos šalys, bet ir Vokietija. Reikės susitarti NATO, taip pat Kanada ir Jungtinė Karalystė būtų pasirengusi padėti Latvijai, Estijai ir pan.
Lietuva turės padaryti daug, kad galėtų brigadą priimti ir sudaryti tinkamas sąlygas. Ko gero, tai užtruks kelerius metus.
– Kas gali blokuoti šį mūsų siekį?
– Nemanau, kad yra didelė grėsmė, kad kažkas blokuos. Manau, klausimas yra dėl pajėgumų ir jų išskirstymo Europoje, kurioje, deja, bet daug valstybių daug metų neskyrė pakankamai dėmesio gynybai. Tai labiau išteklių perskirstymo klausimas ir geriausiųjų panaudojimo dilema nei blokavimas dėl politinių priežasčių.
– Kaip brigada keistų situaciją regione? Ar tai viskas, ko mums reikia, ar tik vienas žingsnis link saugumo užtikrinimo?
– Tai nėra panacėja ir visų problemų sprendimas. Brigada yra labai rimtas kovinis vienetas, kuris galėtų tiesiogiai prisidėti prie valstybės gynybos, jei iškiltų tokia situacija. Brigada siejama su visomis priemonėmis, kurios reikalingos – karine technika, kuri galėtų būti reikalinga Lietuvoje. Bet yra ir kitų klausimų, pvz., oro erdvės gynyba. Brigada pasitarnautų, jei turėtų atitinkamą techniką. Tai žingsnis į priekį, bet dešimties metų perspektyvoje lauksime daugiau.
– Kiek galime pasitikėti dabartiniais vokiečiais, kai Berlynas dėl paramos Ukrainai rangosi, o mes savo saugumą statome ant Vokietijos kortos?
– Mes kalbame apie Vokietiją ir Lietuvą kaip dvi NATO sąjungininkes. Mus įpareigoja ir politiniai sprendimai, ir teisiniai dokumentai. Negalima to lyginti su Vokietijos santykiais su Ukraina, kuri nėra NATO. Paramos atžvilgiu matome Vokietijoje judėjimą tinkama linkme. Vokietijoje vyksta istoriniai lūžiai, geriausiai tai vaizduoja 100 mlrd. eurų gynybai, dėl kurių praėjusią savaitę galutinai nusprendė Vokietijos parlamentas.
– Vokietijos buvusi kanclerė pareiškė, kad neturi dėl ko atsiprašyti ir teisino ilgametę glaudžių ryšių politiką su Maskva. Ar pritariate politikės teiginiui, kad diplomatija nėra klaida vien dėl to, kad ji nesuveikė?
– Diplomatija yra priemonė, ji negali užtikrinti, kad yra realizuojami konkretūs tikslai. Akivaizdu, kad kalbėjimas, lūkestis, jog Rusija gali keistis, nes vystysis intensyvesni prekybiniai santykiai su Vokietija ir kitomis šalimis, tikrai sužlugo. Tai buvo labai stiprus konsensusas Vokietijoje ir Angela Merkel turbūt tik jį įprasmino savo figūra, nes jam neprieštaravo jokia politinė partija. Dabar vykstantis lūžis – dar svarbesnis. A.Merkel pažymėjo, kad nepakankamai dėmesio buvo skirta šalies gynybai.
– Kaip atrodo mūsų situacija bendrai regione, atsižvelgiant į tai, ką pasakė nepripažįstamas Baltarusijos lyderis?
– Labai sunku vertinti tai, ką sako A.Lukašenkos režimas ar jo atstovai, ypač kai susiję su dvigubu armijos karių didinimu. Sunkiai įsivaizduojame, kaip procesas sparčiai galėtų būti įgyvendinamas. Atskirtis tarp retorikos ir praktikos Baltarusijoje yra milžiniška. Apie Baltarusiją negalime kalbėti atskirai nuo Rusijos ir karine prasme, nes ten yra Rusijos karių, kurie buvo naudoti Ukrainai užpulti.
– Ką turėtų daryti pati Lietuva daugiau? Modernizuoti kariuomenę, greičiau įteisinti privalomąjį šaukimą ar didinti profesionalią kariuomenę?
– Mūsų gynybos išlaidos siekia jau 2,5 proc., kitose Baltijos šalyse irgi panašiai. Taip pat turėtų būtų visiškai kitokia infrastruktūra, kad galėtų atvykti sąjungininkų pajėgų ir tai jau bus mūsų atsakomybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme4
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą I. Makaraitytės šmeižto byloje3
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. ...
-
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: V. Rakučio pasisakymai apie moteris yra žeidžiantys ir nepadorūs6
Kilus pasipiktinimui dėl įžeidžių konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymų apie jaunų moterų sprendimus susilaukti vaikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, ...
-
A. Bilotaitė dėl G. Nausėdos pranešimo apie L. Volkovo užpuolikus kreipėsi į prokurorus31
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento Gitano Nausėdos veiksmų, šiam praėjusią savaitę viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus. Prezi...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus18
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Seimas – už griežtesnes sankcijas baltarusiams, bet prieš jų ir rusų kelionių ribojimus3
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę, tačiau yra linkęs pritarti projektui, metams pratęsiančiam nacionalines sankcijas jų atžvilgiu ir griežtinančiam sąlygas baltarusiams. ...
-
Parlamentas linkęs griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems žmonėms
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma sugriežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu33
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
F. Jansonas tikina, kad prezidentas negali išeiti atostogų7
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad antros kadencijos siekti apsisprendęs šalies vadovas Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu išeiti atostogų negali, nes, pasak jo, tokia galimybė ne tik nėra teisiškai reglame...