Tuo tarpu nuo 2020 metų labiausiai išaugo Mėguvos apygarda, apimanti Palangos miestą bei Klaipėdos ir Kretingos rajonus. Rinkėjų skaičius šioje apygardoje padidėjo 2113, rodo VRK atlikta vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizė.

Nemažas rinkėjų padidėjimas fiksuojamas Visaginą ir Zarasų rajoną apimančioje Nalšios Šiaurinėje apygardoje. VRK duomenimis, čia rinkėjų skaičius per metus pasipildė 1492 balsavimo teisę turinčiais asmenimis.

Teigiamas rinkėjų pokytis matomas ir kitose didžiųjų Lietuvos miestų apygardose: Naujojoje Vilnioje, Garliavoje ir Raudondvaryje.

Didžiausias gyventojų mažėjimas buvo užfiksuotas Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje, per metus šį apygarda neteko 696 rinkėjų.

Pasak VRK pranešimo, praėjus vieneriems metams nuo 2020 metų spalį vykusių Seimo rinkimų atsirado viena apygarda, kuri jau ima viršyti leistiną 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribą nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus.

Tokia situacija susidarė pastaruoju metu besiplečiančio Vilniaus priemiesčio teritorijoje esančioje Nemenčinės apygardoje. Joje rinkėjų nuokrypio riba šiuo metu siekia 110,35 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Rinkimus reglamentuojantys teisės aktai numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje gali svyruoti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

VRK duomenimis, žemiausia, 90 proc. siekianti, rinkėjų nuokrypio riba per vienerius metus kol kas nėra peržengta. Šiuo metu mažiausia rinkėjų skaičiumi yra Jurbarko, Tauragės rajonus ir Pagėgius apimanti Karšuvos apygarda, kurios rinkėjų skaičius sudaro 90,44 proc. vidurkio.

Vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę VRK atliko bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra.

Lietuvoje Seimo rinkimams sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys balsavimo teisę Lietuvos piliečiai, ir 71 vienmandatė rinkimų apygarda. 70 jų yra Lietuvos teritorijoje ir viena – Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda.

VRK likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, nustato rinkimų apygardų ribas.

Per 2020 metų Seimo rinkimus Lietuvos didžiosiose miestų apygardose buvo per 37 tūkst. rinkėjų, o mažiausios apygardos turėjo per 31 tūkst. rinkėjų. Didžiausia rinkėjų skaičiumi buvo Pasaulio lietuvių apygarda su daugiau kaip 43 tūkst. rinkėjų jos sąrašuose.