VRK leido kariams savanoriams dalyvauti savivaldos rinkimuose

Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Komisijos vadovė Laura Matjošaitytė taip pat paragino politikus spręsti klausimą dėl abejonių, kad darbas savivaldoje nesuderinamas su tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP).

„Paliekame karius savanorius kandidatų sąrašuose, ir labai prašome Seimo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, atskirų Seimo narių išspręsti šį klausimą. Matome, kad jis spręstinas, kad per eilę metų pasikeitė daug dalykų“, – sakė L. Matjošaitytė.

Diskusijos kilo VRK gavus kariuomenės paaiškinimą, kad karių savanorių kandidatavimo teisė turi būti ribojama.

Pretendentų dalyvauti savivaldos rinkimų sąrašuose yra 73 asmenys, tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose, vienas dalyvauja jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programoje.

Paliekame karius savanorius kandidatų sąrašuose, ir labai prašome Seimo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, atskirų Seimo narių išspręsti šį klausimą.

Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė antradienį per VRK posėdį sakė, kad savanorių tarnybą įstatymai priskiria tikrajai karo tarnybai.

Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais.

„Peršasi išvada, kad iš tiesų asmenys, kurie būtų išrinkti Seimo nariais ar tarybų nariais, turėtų apsispręsti, ar pasirinkti politiko ar savanorio kelią“, – teigė ji.

J. Nagienės teigimu, kariai savanoriai jau ilgą laiką yra priskirti tikrajai karo tarnybai.

Buvęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas aiškino, kad anksčiau klausimas dėl karių savanorių nekilo, nes Rinkimų komisija vadovavosi rinkimų įstatymais ir nuostata, kad KASP nariai turi ypatingą statusą.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas kariams savanoriams padaro išimtį ir leidžia dalyvauti politinėje veikloje.

Anot įstatymo, tikrosios karo tarnybos kariams, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, taip pat parengtojo rezervo karius, draudžiama dalyvauti politinėje veikloje.

Z. Vaigausko teigimu, būtent tai rodo, kad kariai savanoriai gali dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktais.

VRK posėdyje dalyvavęs Seimo narys konservatorius Andrius Kupčinskas prisipažino, kad tapęs Seimo nariu buvo priverstas palikti KASP.

„Esu jau nukentėjęs nuo šios situacijos, išrinktas į Seimą turėjau palikti KASP, bet vis tiek esu rezerve. (...) Kandidatai į savivaldybių tarybas, net ir atsisakę tarnybos, vis tiek liktų rezerve, jie vis tiek priklausytų kariuomenei ir iki 60 metų negalėtų nei kandidatuoti, nei būtų išrinktais. Akivaizdu, kad čia yra nesuderinamumas įstatyme“, – sakė A. Kupčinskas.

Palikti savanorių gretas turėjo ir jau būdamas Seimo nariu joms priklausęs Mantas Adomėnas. Jis BNS sakė birželį gavęs KASP vado raštą su prisegtu išaiškinimu, jog turi palikti savanorių pajėgas, norėdamas išlaikyti Seimo nario mandatą.

„Aš matau konfliktą tarp dviejų konstitucinių teisių, viena yra įtvirtinta piliečių teisė ginti tėvynę, fundamentalesnė nei apribojimas karinės tarnybos nariams nedalyvauti politikoje. Aš manau, jei (politikams – BNS) galima būti šauliais, turėtų galima būti ir savanoriais“, – teigė M. Adomėnas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Adomas Bužinskas aiškino ketverius metus esantis kariu savanoriu, ir kariuomenė neseniai su juo dar ketveriems metams pratęsė sutartį.

„Ir jie nematė jokios problemos, kad esu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys“, – teigė jis.

A. Bužinskas atkreipė dėmesį, kad kario statusą jis tik įgauna savaitgaliais, per pratybas.

A. Kupčinskas sakė su kolegomis siūlysiąs pratęstoje Seimo sesijoje registruoti įstatymų pataisą, kad kariai savanoriai turėtų apsispręsti – ar būti politiku, ar likti kariu – po išrinkimo, prieš priesaikos davimą.

VRK posėdyje dalyvavę politikai teigė, kad jeigu būtų laikomasi Krašto apsaugos ministerijos išaiškinimo, dalyvauti politikoje negalėtų tūkstančiai žmonių, nes baigę tarnybą šauktiniai, kariai savanoriai patenka į rezervą, o rezervas taip pat laikomas tikrąja karo tarnyba.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas aiškino, kad įrašymas į rezervą tokio apribojimo neuždeda. Anot jo, su rezervininkais, skirtingai negu su KASP nariais, nėra sudaroma jokių sutarčių.

„Jiems nėra jokio apribojimo dalyvauti politinėje veikloje“, – tvirtino A. Balčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas sako, jog iki rinkimų galimos teisinės kolizijos dėl karių savanorių kandidatavimo bus išspręstos.

„Visų pirma sustabdyta šita sukelta psichozė, mes sutarėme su krašto apsaugos ministru, kad teisininkai iš Krašto apsaugos ministerijos, taip pat, jei reikės, Vyriausybės, objektyviai įvertins situaciją, ar iš viso mes turime problemą. Jei turime, tokiu atveju pateiksime įstatymų pataisas, kad nepriešintume pasirengimo ginti tėvynę su galimybe dalyvauti rinkimuose“, – BNS sakė V. Bakas.

Anot V. Bako, jei prireiks, pataisos bus priimtos per neeilinę Seimo sesiją vasarį, tačiau pats komiteto vadovas laikosi pozicijos, kad keisti įstatymų tikriausiai neprireiks.

„Iki šiol pataisų nereikėjo“, – V. Bakas pažymėjo, kad iki šiol karių savanorių dalyvavimas politikoje neužkliuvo, nors patys įstatymai nesikeitė, tik jų interpretavimas.

„Kiek aš analizavau tą situaciją pats, yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, pasakyta aiškiai, kad žmonės, atliekantys privalomąją karo tarnybą arba KASP tarnaujantys profesinės karo tarnybos kariai negali eiti į rinkimus, nes tai prilyginama nuolatinei tarnybai. Bet tie žmonės, kurie ateina savaitgaliais, ir moterys, ir vyrai, pasiruošti valstybės gynybai, įgyti įgūdžių, kaip mes galime riboti jų pilietines teises?“ – kalbėjo komiteto vadovas.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 3 dieną.