Tyrimą pagal buvusio kandidato į sostinės merus Artūro Zuoko skundą atlikusi VRK darbo grupė siūlė šio įrašo nepripažinti politine reklama, tačiau dauguma komisijos narių nepritarė tokiai išvadai.

Nutarta sprendimą atidėti kitai savaitei.

„Laisvės ir teisingumo“ kandidatas į Vilniaus miesto merus A. Zuokas VRK teigė, kad O. Šurajevas prieš jį naudojo neapykantos kalbą, menkino ir žemino rinkėjų akyse, skleidė tikrovės neatitinkančias žinias, ir tai jam turėjo neigiamų pasekmių.

Per kovą vykusius tiesioginius merų rinkimus A. Zuokas pateko į antrąjį turą, bet pralaimėjo konservatoriui Valdui Benkunskui, surinkęs 46,66 proc. balsų.

VRK darbo grupė nustatė, kad interneto svetainėje „Youtube“ paskelbtame vaizdo įraše O. Šurajevas agituoja nebalsuoti už A. Zuoką, tačiau konkretaus kandidato, kuriam reikėtų atiduoti balsus, nenurodo.

„(...) neradome įrodymų, kad Olegas Šurajevas būtų skleidęs informaciją kito kampanijos dalyvio interesais arba su juo susitaręs“, – teigė vienas iš tyrimą atlikusių VRK narių Maksimas Reznikovas.

Anot jo, vaizdo įraše O. Šurajevas ragino rinktis bet kurį kitą kandidatą – Valdą Benkunską, Tomą Vytautą Raskevičių, – bet ne A. Zuoką.

Susipažinus su teismų praktika, matyti, kad interesas turi būti aiškus, nukreiptas į konkretų kandidatą, o ne į abstrakčius.

Pasak M. Reznikovo, Rinkimų kodeksas ir teismų praktika nustato, jog politine reklama laikoma valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato, jų vardu ar interesais bet kokia forma ir priemonėmis skleidžiama teigiama ar neigiama informacija, kuria siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

„Jeigu būtų sakoma: nebalsuokite už A. Zuoką, bet balsuokite už kitą kandidatą, tas vertinimas galėtų būti galėjęs būti kitoks. Bet agituojama ne tiek už kurį nors kandidatą, kiek prieš A. Zuoką“, – M. Reznikovas aiškino, kodėl O. Šurajevo vaizdo įrašas nebuvo politinė reklama.

„Susipažinus su teismų praktika, matyti, kad interesas turi būti aiškus, nukreiptas į konkretų kandidatą, o ne į abstrakčius“, – pabrėžė VRK narys.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad minėto vaizdo įrašo niekas neužsakė ir neapmokėjo.

Darbo grupė siūlė šį vaizdo įrašą pripažinti kompromituojančia informacija.

Tačiau kiti VRK nariai suabejojo, ar neigiamos, kompromituojančios informacijos skleidimas negali būti laikoma politinė reklama.

„Tikrai įžiūriu neigiamą interesą, nesutinku, kad interesas gali būti tik teigiamas. Matau, kad yra siekis paveikti rinkimų rezultatus arba propaguoti“, – sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Ji teigė nesutinkanti taip susiaurinti politinės reklamos apibrėžimo ir tvirtino, jog tokiu atveju geriau pasitikrinti savo poziciją teisme.

„Interesas yra labai aiškus – kad nelaimėtų vienas kandidatas, kad laimėtų kiti kandidatai“, – tvirtino VRK narė Olga Kilkinova.

Ji atkreipė dėmesį, kad pats O. Šurajevas vaizdo įraše pripažįsta siekiantis padaryti įtaką, jog A. Zuokas nebūtų išrinktas meru.

A. Zuokas Vilniaus miesto pareigas su pertraukomis ėjo 2000–2007 ir 2011–2015 metais.

2008 metais jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį tarybos narį Vilmantą Drėmą.