Viešojo saugumo tarnybos (VST) naujasis vadas pulkininkas Ričardas Pocius viešai pareiškė, kad jo vadovaujamoje tarnyboje yra žmonių, nelojalių valstybei, negana to, klesti nepotizmas, netvarka ir piktnaudžiavimas. Kalčiausias dėl to liko ilgametis tarnybos vadovas – generolas Sergejus Madalovas. Įdomu, kad skandale dėl VST socialdemokratai tarsi kovoja patys su savimi. Mat, kuriant tarnybą, jos vadovą iš kelių kandidatų pasirinko socialdemokratų premjeras Gediminas Kirkilas, kuris ir dabar sako, kad tada charakteristikos buvo tik teigiamos, o dabartinis skandalas kompromituoja naująjį tarnybos vadovą ir silpnina pačią tarnybą. Tuo metu šiandieninis socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius yra visiškai priešingos nuomonės.

VST vado R. Pociaus netikėtai pasirodžiusios viešos kalbos apie jo vadovaujamoje tarnyboje neva įsišaknijusią netvarką, dirbantį giminių klaną, piktnaudžiavimus ir grėsmę šaliai, keliamą ten tarnaujančių pareigūnų, kurie esą gali atsukti ginklus į gyventojus, nustebino net ir visko politikoje patyrusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Artūrą Paulauską.

„Tiek vidaus reikalų ministras, tiek tarnybos vadas liepos mėnesį yra pasakę, kad toje tarnyboje negeri dalykai buvo daromi, bet jie tikrina, renka informaciją. Mes laukėme, kol jie visa tai padarys ir informuos komitetą. Bet viskas išėjo į viešumą“, – sako Seimo NSGK pirmininkas A. Paulauskas.

Penkis mėnesius dirbantis VST vadas R. Pocius teigia, jog dėl jo paviešintų įtarimų ikiteisminiai tyrimai nepradėti. Net nebaigti ir tarnybiniai patikrinimai. Vidaus reikalų ministras teigia dar ankščiau, prieš metus, įtaręs apie negeroves tarnyboje. Premjeras paklaidžiojęs, prieš kiek mėnesių – septynis ar penkis – sužinojo apie galimas grėsmes šių pareigūnų saugomiems strateginiams valstybės objektams, pateisino dar neištirtų įtarimų paviešinimą apie padėtį sukarintoje tarnyboje.

„Kai kada viešumo instrumentas yra reikalingas – tada, kai negali įgyvendinti tam tikrų reformų arba yra priešinamasi tam tikroms reformoms“, – tvirtina A. Butkevičius.

Tačiau jau kitą dieną, po prezidentės kritikos, premjeras persigalvojo ir jau sakė ką kita, nei prieš tai: „Ponas Pocius vis dėlto turėjo nuo tam tikrų komentarų susilaikyti, kol yra nebaigtas tyrimas.“

Buvo tik teigiamos charakteristikos

VST buvo įkurta 2007-aisiais, sujungus tuo metu buvusius pirmąjį ir antrąjį vidaus tarnybos pulkus. Buvęs vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys teigia, kad, išgirdęs apie žeriamus dar neištirtus įtarimus tarnybai, pirmiausia pagalvojo, jog siekiama ją panaikinti ir prijungti prie Policijos departamento. Tačiau neatmestina, kad tarnybą naikinti galėtų būti siekiama ir dėl įspūdingo jos valdomo nekilnojamojo turto.

R. Šukys sako, kad 2007-aisiais kuriamos VST vadą rinkosi iš kelių kandidatų ir jam nekilo jokių abejonių dėl tuometinio Kauno pirmojo vidaus tarnybos pulko vado S. Madalovo.

„Jis užsirekomendavo kaip principingas, pareigingas, labai padorus, kvalifikuotas karininkas, gebantis vykdyti tas funkcijas, kurios buvo numatytos Viešojo saugumo tarnybai“, – tikina R. Šukys.

R. Šukys S. Madalovo kandidatūrą teikė tuometiniam premjerui socialdemokratui G. Kirkilui. Šis sako, jog 2007-aisiais S. Madalovo vadovaujamo vidaus tarnybos pulko pareigūnų pasirengimas ir drausmė buvo pavyzdys krašto apsaugos kariams: „Buvo tik teigiamos charakteristikos apie patį S. Madalovą, apie jo pulką, apie pasiruošimą.“

Buvęs Saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus stebisi viešais kaltinimais S. Madalovui: „S. Madalovas buvo laikomas patriotu. Kol teko vadovauti VSD, nesu gavęs jokios informacijos, kad toje tarnyboje dirbantys žmonės dirbtų kitos, mums priešiškos, valstybės naudai.“

S. Madalovas neslepia, kad tarnyboje yra giminyste susijusių pareigūnų. Jis sako, kad skubiai kuriant vidaus tarnybos pulkus, o ir vėliau nedaug buvo norinčių konvojuoti ir saugoti nuteistuosius ar rizikuoti malšinant riaušes. Todėl darbuotojų ieškota tarp pažįstamų ir giminių.

„Mes turėjome tik 100 automatų visam pulkui – 2500 žmonių. Viename bokštelyje kareivis stovi su automatu, kitame – su muliažu, mediniu automatu. Ir kai 1991-aisiais per Naujus metus kilo riaušės Pravieniškėse, tai mūsų vyrai [ten ėjo] basi, nuogi, be ginklų, be apsaugos priemonių. O jeigu 13 tūkst. kalinių būtų išėję, kas tada, 1991 metais, būtų buvę?“ – klausia S. Madalovas.

„Visko čia gali būti“

Iš pradžių viešai apkaltinus tarnybos pareigūnus, o vėliau patikslinus, kad įtariami pažeidimais gali būti tik penki, skirtingai nei premjeras A. Butkevičius, buvęs premjeras, Socialdemokratų partijos vicepirmininkas G. Kirkilas sako, kad naujo vado pareiškimai kompromituoja jį patį ir silpnina jo vadovaujamą tarnybą.

„Net demokratinėms šalims neįprasta, kad statutiniai pareigūnai viešai aiškintųsi savo santykius arba vos nepolitikuotų. Tai šiek tiek kompromituoja ir patį naująjį vadovą. Neabejotinai tai silpnina tarnybą. Tai, kad čia gali būti primesta iš šalies, taip pat galima neabejoti, visko čia gali būti šitoje situacijoje“, – mano G. Kirkilas.

„Aš negaliu suprasti tokių apibendrinančių ir visos tarnybos pareigūnams, ypatingai buvusiam vadui, metamų kaltinimų. Jeigu buvo pažeidimų, nusikaltimų ar lėšų švaistymo, tai apie tai jau turėjo būti informuotos teisėsaugos institucijos, o ne tik žadama tai padaryti ateityje“, – įsitikinęs R. Šukys.

„Kažkas, turėdamas kažkokių tikslų, galbūt politinių, egoistinių ir t.t., paleido į visuomenę dar vieną tokį vadinamą skandalą, kuris niekam nepadeda – nei reformuoti tą struktūrą, nei bendrai visuomeninei atmosferai“, – tvirtina M. Laurinkus.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis birželį pavaldžių tarnybų vadovams įsakymu nurodė informuoti jį apie planuojamus ir net įvykusius susitikimus su valstybės politikais. Mažai tikėtina, kad R. Pocius su ministru nederino kalbų žiniasklaidoje. Keblioje situacijoje atsidūrė ne tik ministras, bet ir pavaldinius apkaltinęs R. Pocius. Juk teks kartu su jais dirbti.

„Aš noriu palinkėti, kad jis tą sugebėtų padaryti, kad išmestų visą tą bobiškumą ir taptų karininku, kaip priklauso“, – sako S. Madalovas.