„Iš surenkamų mokesčių ir valstybės veiklos efektyvinimo. (...) Nematome jokios prasmės nuo ko nors (asignavimus) braukti“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.

„Mes atsakingai planuojame valstybės biudžetą, turime jį perteklinį ir artimiausioje perspektyvoje tokį turėsime. Poreikis lėšų, kuris reikalingas yra, jis yra susietas su valstybės veiklos efektyvumu, mokesčių administravimo gerinimu ir tiesiog racionaliais finansų panaudojimais“, – kalbėjo jis.

Vyriausybės iš esmės patvirtintoje viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo iki 2025 metų strategijoje numatyta didinti atlyginimus atskirų sektorių darbuotojams ir per kelerius metus į prieškrizinį lygį grąžinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos didžiosios dalies biudžetininkų algos.

Politikai skaičiuoja, kad vien kitąmet strategijai įgyvendinti papildomai reikės skirti beveik 400 mln. eurų.

Plane siūloma bazinį darbo užmokesčio dydį, pagal kurį skaičiuojamos visų biudžetininkų algos, į prieškrizinį lygį grąžinti per dvejus metus, o vėliau kasmet didinti mažiausiai po 2 procentus.

Strategijoje kitiems metams numatytas konkretus algų didinimas pagal sektorius, o vėlesniam algų kėlimui numatytos tendencijos.

Plane numatyta kitąmet nuo 10 iki 15 proc. didinti pedagogų, dėstytojų bei mokslo darbuotojų, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų, mažiausiai uždirbančių vidaus tarnybos statutinių pareigūnų algas ir nuosekliai jas kelti iki 2025 metų, tikslus siejant su vidutine alga (VDU) šalyje.

Strategijoje taip pat numatyta, kad mažiausia kvalifikuoto darbuotojo pareiginė alga 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. VDU, o 2025 metais – ne mažiau kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Dokumente taip pat numatoma siekti, kad gydytojų vidutinė alga 2020 metų viduryje būtų ne mažesnė nei 3,25 tūkst. eurų, o slaugytojų – ne mažesnė kaip 1,6 tūkst. eurų. Ateityje ketinama jų algas didinti taip, kad gydytojai 2025 metais uždirbtų tris VDU, o slaugytojai – 1,5 VDU.

Taip pat žadama panaikinti teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčių skirtumus, kad jie siektų ne daugiau kaip 7 proc. tų pačių grandžių prokuratūrose ir teismuose.

Strategijoje siūloma nustatyti, kad didžiausias leistinas skirtumas tarp viešojo sektoriaus įstaigos vadovo ir toje įstaigoje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkio 2021 metais neturėtų viršyti penkių kartų.

Plane numatomas ir siekis 2021 metais biudžetininkų algos kintamąją dalį sumažinti nuo 50 proc. iki 30 proc. algos, tuo pačiu didinant nekintamų koeficientų viršutines ribas.

Strategijoje taip pat numatytas ketinimas dalį biudžetininkų algų augimo siekti su pasiekiamais rezultatais.

Pasak premjero, šios priemonės leidžia koncentruotis ir į mažiausiai uždirbančių biudžetininkų algas, bet darbo grupės posėdžiuose dalyvavusi profsąjungų atstovė Inga Ruginienė tvirtino, jog tokių pastangų nepakanka.

Jos vadovaujama Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija strategijai nepritarė.

Anot R. Ruginienės, daugiausiai naudos iš jos gaus vadovai per bazinio dydžio augimą, tokiu dokumentu taip pat yra slopinamos profesinių sąjungų derybinės galios.

Algų kėlimo strategija dar turės būti galutinai patvirtinta Vyriausybės posėdyje.

Vyriausybinė komisija dėl viešojo sektoriaus algų sukurta pernai, reaguojant į mokytojų streikus.