Atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas parengė Seimo nariai Linas Jonauskas ir Dovilė Šakalienė. Jų teigimu, dažnėja miestų želdinių naikinimo atvejai, kai juos neteisėtai šalina nekilnojamojo turto statytojai, kelininkai, tačiau už šį pažeidimą atsiperka tik įspėjimu ar kelių dešimčių eurų baudomis. 

Parlamentarai siūlė didinti baudas, o jų dydį sieti su nukentėjusių želdinių skaičiumi. Taip pat nebenustatyti skirtingų baudų žmonėms ir įmonėms, o jas suvienodinti.

Tuo metu Aplinkos ministerija mano, kad nereikia diferencijuoti baudų pagal sunaikinamų ar sužalojamų želdinių skaičių.

Siūlomi nustatyti baudų dydžiai gali būti neproporcingi padarytam nusižengimui.

„Siūlomi nustatyti baudų dydžiai gali būti neproporcingi padarytam nusižengimui, kai už didesnio kiekio, bet mažesne atkuriamąja verte įvertintos rūšies želdinių pašalinimą grėstų didesnė bauda nei už mažesnio kiekio, bet didesne atkuriamąja verte įvertintos rūšies želdinių pašalinimą“,  – sakoma Vyriausybės išvados projekte.

Nurodoma, kad apskaičiuojant saugotiniems želdiniams padarytą žalą vadovaujamasi jų atkuriamosios vertės įkainiais. Taip pat pabrėžiama, kad netikslinga suvienodinti administracinę atsakomybę žmonėms ir įmonių vadovams.

Pataisų iniciatoriai siūlė sunaikinus ar sužalojus ne daugiau kaip 10 saugotinų želdinių baudos siektų nuo 300 iki 1,5 tūkst. eurų (už pakartotiną nusižengimą – 560-2,5 tūkst. eurų), jei nukentėtų nuo 10 iki 25 želdinių, bauda būtų 560-2,5 tūkst. eurų (1,4-4 tūkst. eurų), o jeigu virš 25 želdinių – 1,4-4 tūkst. eurų (2,7-6 tūkst. eurų).  

Dabar baudos siekia 60-200 eurų žmonėms, o įmonių vadovams – 80-300 eurų, jos skiriamos už bet kokį neteisėtą saugotinų želdinių sunaikinimą.