„Turėjo galimybę prezidentas visus kompromisus surasti per metus su kapeikom, tačiau kelia dramą lygioje vietoje. Na, kaip lygioj – vietoje, kur įplieskus ugnį, ypač Varšuvoje, Lietuvai gali įvairiai pasibaigti“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.

„Bet tai rodo, kad nėra svarbi ta užsienio politika, ilgalaikiai valstybės interesai, nėra svarbi valstybė, kaip tokia, jos išlikimas, jos ateitis, jos ryšiai su sąjungininkais, svarbus ėjimas prieš Vilnių, prieš Varšuvą“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo prezidento patarėjui Frederikui Jansonui pareiškus, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas.

Ž. Pavilionis savo ruožtu teigė, kad F. Jansonas „labai padėjo (Rolando) Pakso kampaniją įsukti“.

„Respublikos“ leidinių grupė anuomet buvo glaudžiai sieta su prieš du dešimtmečius vykusia R. Pakso prezidentine rinkimine kampanija. F. Jansonas „Respublikos“ leidinių grupėje dirbo daugiau nei dešimtmetį iki 2004-ųjų, buvo tuomečio dienraščio vyriausiuoju redaktoriumi.

Tą iš tikrųjų matėme Pakso laikais.

„Ir toks požiūris į valstybę, šio termino (valstybininkai – BNS) naudojimas negatyviai dar kartą pabrėžia, kad ta tikėtina prezidentinė kampanija bus nukreipta taip, kaip tą daro ir Trumpas, ir Orbanas, visi panašūs antisisteminiai lyderiai – kaip tam tikras anti-Vilniaus elektorato kėlimas“, – sakė politikas.

„Tą iš tikrųjų matėme Pakso laikais. Ir jei tai yra tendencija, tai yra labai bloga tendencija ir tai yra labai bloga žinia mūsų užsienio politikai, kad, perfrazuojant patį prezidentą, tektoniniais laikais galime turėti tokį sukilimą valstybėje“, – pridūrė jis.

Apie vadinamąjį valstybininkų klaną pranešta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui 2006 metais atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento veiklos.

„Valstybininkais“ neoficialiai vadinta tarnautojų ir pareigūnų grupė, galimai dariusi jų įgaliojimus viršijusį poveikį svarbiausiems Lietuvos politiniams ir ekonominiams procesams.

Nenorėčiau, kad mūsų prezidento politika taptų panaši į Pakso.

Ž. Pavilionis vylėsi, kad rinkiminėje kampanijoje Gitanas Nausėda nesirems F. Jansono patarimais.

„Būtų tam tikra diagnoze, jei tai taptų prezidento linija ir tai turėtų pasekmių mūsų užsienio politikai, – sakė šalies vadovas. – Nenorėčiau, kad mūsų prezidento politika taptų panaši į Pakso.“

Parlamentaras tikino artimiausiu metu važiuosiantis į Lenkiją bandyti viską „aiškinti ir glaistyti“.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Užsienio reikalų ministerija teigia pateikusi pirmuosius kandidatus į ambasadoriaus pareigas prieš pusantrų metų, Prezidentūra tvirtina, kad jie neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, G. Nausėda kėlė abejones, ar kandidatai nėra proteguojami ministerijos.