Taip pat ministras dar kartą pabrėžė, kad pagrindinis Lietuvos tikslas – sinchronizacija su kontinentiniais Europos tinklais iki 2025 m.

„Pirmasis aspektas, Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentiniais Europos tinklais yra pats tvariausias apsaugos būdas. Tiek sisteminis, tiek rinkos prasme dėl nepatekimo elektros energijos iš nesaugių atominių elektrinių. Šiuo požiūriu taip pat sutarta, kad turi būti tęsiamos derybos su Latvija ir Estija. Kadangi tikslas po 2025 metų nepirkti elektros energijos tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos. Taip pat iki 2025 metų, būtent paleidus Astravo AE, turi būti siekiama, kad ši elektra nepatektų į Baltijos šalių elektros rinką“, – sakė jis.

Ž. Vaičiūnas pažymėjo, kad taip pat yra siekiama, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė netaptų Astravo AE infrastruktūros dalimi.

„Antrasis punktas – būtent apie Kruonio nenaudojimą, kad tam nebūtų ne tik praktinių (...), bet ir teorinių galimybių pasinaudoti Kruonio rezervais“, – sakė jis.

Energetikos ministras teigia, kad reikia skatinti elektros energijos gamybą Lietuvoje.

„Skatinti elektros energijos gamybą Lietuvoje. Be abejo, turime sėkmingai įgyvendinti atsinaujinančios energetikos planus. Bet taip pat tiek praktine prasme apie dujų kainas, tiek strateginiu požiūriu Lietuvai būtų svarbu užtikrinti elektros energijos gamybą Elektrėnuose, kogeneracinėje elektrinėje. Reikia ieškoti sprendimų, kad ši gamyba, kaip įmanoma, būtų nepertraukiama“, – sakė Ž. Vaičiūnas.