Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna pareiškė svarstytų apie atsistatydinimą, jeigu išgirstų konkrečių priekaištų dėl neskaidrios veiklos, tačiau jų iš šalies prezidentės jis esą neišgirdo. Dalios Grybauskaitės nuomone, dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veiklos neskaidrumo kyla daugiausia problemų.

„Šiandien gal dėl tos neskaidrios veiklos nebuvo labai konkrečių pasakymų, bet jeigu būtų, tai taip“, - trečiadienį po susitikimo su prezidente žurnalistams sakė V.Jukna, paklaustas, ar svarsto apie atsistatydinimą, prezidentei pareikalavus prisiimti atsakomybę už neskaidrią veiklą.

Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas sakė, kad, prezidentės nuomone, ministras turėtų prisiimti atsakomybę ne tik už žemės ūkio sektorių, bet ir skaidrią ministerijos veiklą.

„Ministro pareiga ir atsakomybė - užtikrinti Lietuvos žemės ūkio sistemos skaidrumą. Protekcionizmas, neskaidriai skirstomos lėšos ir vykdomi konkursai griauna pasitikėjimą žmonių savo valstybe, daro didelę žalą ne tik šalies žemės ūkiui, bet ir žmonėms, todėl ministras privalo imtis visų įmanomų priemonių ydingai padėčiai ištaisyti“, - teigė N.Udrėnas.

„Prezidentės nuomone, Žemės ūkio ministerija yra ta ministerija, dėl kurių veiklos skaidrumo ir politizavimo kyla daugiausiai problemų. Viešojoje erdvėje reiškiamos abejonės dėl galimai neskaidriai skirstomos Europos Sąjungos paramos ir žvejybos kvotų, nesąžiningų konkursų į ministerijai pavaldžių vadovų postus, su politikais susijusių įmonių protegavimu“, - pridūrė N.Udrėnas.

Ministras tikino siekiantis skaidrios veiklos ir ateityje kitaip organizuos konkursus į svarbius ministerijai pavaldžių institucijų postus. Pasak jo, į pagalbą bus kviečiamasi Valstybės tarnybos atstovai.

„Kad tie konkursai ateity vyktų galimai skaidriau, tą užtikrinant, numatome, kad vykstant konkursams į svarbesnes vietas, kviesim ir iš Valstybės tarnybos departamento atstovus, kad betarpiškai dalyvautų konkurse, o nereikėtų tikrinti po to. Kad įsitikintų, kad tikrai viskas vyksta skaidriai, pagal reikalavimus“, - tikino V.Jukna.

Ministras neatsakė, ar ruošiamasi keisti viceministrus, pasak jo, dėl to „yra sprendžiama“, o daugiau komentuoti jis atsisakė. Tačiau V.Jukna teigė esąs pasiruošęs keisti blogai dirbančius ministerijai pavaldžių institucijų vadovus.

„Keisti įmanoma viską, kas dirbs neprofesionaliai arba neatsakingai. Tą pasakau atvirai, kad nebus toleruojami tokie dalykai, bet šiai dienai aš neturiu jokių oficialių pareiškimų, oficialių kreipimųsi dėl šių pareigūnų“, - aiškino V.Jukna.

Anot jo, viena priežasčių, dėl ko būtent Žemės ūkio ministerija viešojoje erdvėje susilaukia daug kritikos, yra tai, kad ji valdo didelę ES paramą: „Ši ministerija yra kaimo plėtros fondų valdytoja, taip pat žuvininkystės fondas, tai yra didelė europinė parama, perskirstoma būtent per šią ministeriją“.

Prezidentė pirmadienį pareiškė, kad netvirtins ministrų, kurie neatleis vadinamajame „juodajame sąraše“ esančių viceministrų.

Birželio viduryje atsistatydino žemės ūkio viceministras „darbietis“ Rytis Šatkauskas dėl, pasak jo, skleidžiamos informacijos, kad jis dirba neskaidriai - taip R. Šatkauskas esą siekia, kad būtų atliktas tyrimas dėl jo veiklos.

Ministerija taip pat turėjo teisintis, kai balandį Seimo narės „darbietės“ Vitalijos Vonžutaitės vyras Sergejus Fedotovas laimėjo Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) vadovo konkursą.

Žvejams ir Specialiųjų tyrimų tarnybai įtarimų buvo sukėlusi ir ministro patvirtinta žvejybos kvotų tvarka. Ginčas tarp žvejų ir Žemės ūkio ministerijos kilo pernai kovą, kai ministras pasirašė įsakymą, kuriuo kvotos skirstomos pagal paskutinių 6 metų, o ne trejų, kaip iki tol, sugautų žuvų kiekį.

STT praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad žvejybos kvotų skyrimo tvarka palanki ilgiau žvejojančioms įmonėms. Anot STT, skirstant kvotas, atsižvelgiama tik į vieną kriterijų - per šešerius metus įmonės sugautą žuvų kiekį, todėl ilgiau žvejojančios įmonės visada gaus daugiau kvotų.