„Tikslas yra pasiekti, kad ūkininkai nebūtų baudžiami už pievų arimą“, – antradienį Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė ministras. 

K. Starkevičius dėl tokios situacijos kaltina ministerijos derybininkus ir žemės ūkio atašė Europos Sąjungoje.

„Mes neišsiderėjome (Briuselyje – BNS). Tai viena iš silpnų grandžių“, – sakė ministras. 

„Briuselyje atstovų darbas blogas, kurie neišsiderėjo dėl palankesnės daugiamečių pievų dirbimo tvarkos. Jie nepilnai, netvirtai derėjosi, užtai paskui mes čia turime vargti. Gal reikia grįžti į Lietuvą padirbti, ne ten amžinai būti. Amžinai gali būti, jeigu yra geri rezultatai. Šiandien jų mes nematome“, – kalbėjo K. Starkevičius.  

Jis pabrėžė, kad daugiametės pievos ir toliau deklaruojamos dirbtinai. 

„Visa eilė faktų, medžiagos suplaukė, kai nustatoma, kad penkerius metus buvo ariama, buvo kultūros auginamos, tačiau nors ir yra palydovinė medžiaga, kad taip buvo, Nacionalinė mokėjimo agentūra kažkodėl fiksuodavo, kad tai pieva“, – tvirtino ministras.

2023 metais ūkininkams deklaravus 566,6 tūkst. ha daugiamečių pievų, jų plotų santykis (palyginti su 2018 metais, kai tokių pievų buvo 694,5 tūkst. ha) sumenko daugiau nei 5 proc., o tokius pokyčius draudžia ES. Todėl ūkininkams būtų reikėję atkurti bent 87 tūkst. ha daugiamečių pievų. 

Šiemet sausį per žemdirbių protestą ūkininkai piktinosi valdžios reikalavimu dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei.

Šį pavasarį Europos Parlamentas pritarė reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčių, leidžiančių Lietuvos ūkininkams nebeatkurti tokių pievų – leista įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios nėra šuo metu deklaruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje – tai ir leido Lietuvai padengti 87 tūkst. ha pievų trūkumą.

Iki šiol Lietuvai pavykdavo atrasti rezervinių plotų, kurie būdavo užskaitomi, todėl atkurti pievų ūkininkams nereikėjo.

Lietuva yra įsipareigojusi ES išsaugoti daugiametes pievas.