Šią savaitę parlamentarai papildė Žvalgybos kontrolierių įstatymą, numatydami tokią galimybę.

Tam pritarė 112 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, du susilaikė.

Pagal priimtą pataisymą, žvalgybos kontrolieriumi turėtų būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį ir turintis ne mažesnę kaip dešimties metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba arba žmogaus teisių bei laisvių apsauga.

Šį projektą teikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad tiek žvalgybos, tiek kitų kontrolierių veikla yra susijusi su asmens teisių ir laisvių apsauga, todėl „tikslinga sudaryti galimybę ombudsmenais skirti ir tokius piliečius, kurie turi atitinkamos patirties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityse“.

Apie galimybę kontrolieriaus pareigas eiti žmogaus teisių srities atstovui parlamento vadovė užsiminė Seime paskyrus pirmąjį žvalgybos kontrolierių – juo kovą tapo Valstybės saugumo departamente anksčiau dirbęs Nortautas Statkus.

Iš viso yra numatytos dvi žvalgybos kontrolieriaus pareigybės, V. Čmilytė-Nielsen sakė antrojo kontrolieriaus ieškosianti labiau susijusio su žmogaus teisių sritimi.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba yra atsakinga už nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.