Ten, kur turėtų apsigyventi vokiečių brigada, pernai vasarą dar buvo tuščias laukas.

Dabar vaizdas gerokai skiriasi nuo to, ką matėme prieš metus. 200 hektarų plote jau dygsta Rūdninkų karinis miestelis, kuris yra didžiausias Lietuvoje. Jame apsigyvens apie 4 tūkst. Vokietijos brigados karių.

Teritorijoje jau pluša darbininkai, važinėja sunkioji technika.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Pagal gyventojų skaičių karinio miestelio dydis prilygs Šilalei. Pabaigus pirmąjį etapą, čia stovės 19 pastatų.

„Bendrabučiai, sandėliai, saugos pastatas, administracinis pastatas, stoginės, garažai – netolimoje ateityje pradėsime statyti valgyklą, štabą“, – pasakojo KAM infrastruktūros valdymo direktorius Giedrius Vanagas.

Nors vieno aukšto dar trūksta, jau matyti ir bendrabučio kontūrai. Vienas bendrabutis bus skirtas 200-ams karių.

Pirmojo etapo metu numatoma pastatyti 3 bendrabučius, kol kas šiuo metu pastatyta tik dalis vieno iš jų. Vokietijos brigados kariai, kurie turėjo savų reikalavimų – gyventi po vieną – turės 35 kvadratinių metrų ploto kambarius-butus, kuriuose bus virtuvėlė ir kiti patogumai.

Iš viso bendrabučių bus 10. Juose įsikurs 2 tūkst. karių.

Atvykę su šeimomis miestelyje negyvens – nuomosis būstą.

„Progresas yra geresnis nei tikėjomės“, – tikino krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.

Orijana Mašalė / J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Anot rangovų, darbą pagreitino specialiai Rūdninkų poligono statybai priimtas įstatymas. Nebereikia savivaldybės prašyti statybos leidimų – juos išduoda pati Krašto apsaugos ministerija.

„Kadangi tai yra jos tikslams skirta teritorija“, – aiškino „Eika Construction“ vadovas Almantas Čebanauskas.

Tikimasi, kad pirmąjį etapą pavyks užbaigti anksčiau. Jam iš Gynybos fondo atseikėti 125 milijonai eurų.

„Sutartis yra sutartis, ir kaip generalinis rangovas prisiimame atsakomybę. Kainą, kokią laimėjome, tokią ir turėjome įgyvendinti – ir čia jau ne užsakovo problema“, – tvirtino A. Čebanauskas.

Greičiau stumtis į priekį spaudžia laikas. Poligoną užbaigti reikia iki 2027 metų pabaigos.

Kol kas vokiečiai priimami chaotiškai. Neviešai kalbama, kad kariai galėtų atvykti ir anksčiau – tik kad nėra kur.

Lietuvoje šiuo metu – maždaug 1,5 tūkst. brigados karių.

Nors giriamasi sparčiais tempais, panašu, kad juos dar teks padidinti, mat karinis miestelis, nors ir brangiausia poligono dalis, sudaro vos dešimtadalį to, ką iki galutinio rezultato reikia padaryti.

Tikimės metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje, kad čia jau galės treniruotis kariai – toks yra mūsų planas. 

„Dėl to nusprendėme antrąją – 90 proc. – dalį suskaidyti į tris dalis, tam, kad suvaldytume keletą rizikų, iš kurių pirmoji yra statybų rizika, kad nepriklausytume nuo vieno rangovo“, – teigė krašto apsaugos viceministrė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, planuojama, kad treniruotis poligone kariai galės dar šiemet.

„Šaudyklų statybas jau baiginėjame ir šiemet jau turėsime keturias įrengtas šaudyklas“, – tikino O. Mašalė.

Visai neseniai šiame milžiniškame plote vešėjo miškai.

„Technikos čia beveik jau nesimato, vos keli automobiliai“, – kalbėjo kovinio rengimo centro vadas Rimantas Jarmalavičius.

Rimantas Jarmalavičius / P. Peleckio / BNS nuotr.

Kilometrus miškų teko iškirsti, kad būtų galima įrengti automatinių patrankų ir sunkiųjų kulkosvaidžių šaudyklą.

„Vienu metu keturios pėstininkų kovos mašinos gali judėti, manevruodamos atlikti kovinį šaudymą“, – pasakojo R. Jarmalavičius.

Be to, visą teritoriją reikėjo išminuoti.

Viduryje poligono anksčiau buvo vadinamasis taikinių rajonas, į kurį sovietų armija mėtė aviacines bombas. Jos gali būti įsmigusios net keturių metrų gylyje.

„Tikimės metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje, kad čia jau galės treniruotis kariai – toks yra mūsų planas“, – sakė krašto apsaugos viceministrė.

Norėtumėme, kad čia treniruotis vokiečiai leistų Lietuvos ir kitų sąjungininkų kariams. Dėl to dar deramasi.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Tiek Lietuvos kariuomenei, tiek čia esantiems sąjungininkams treniruotis šalyje jau seniai ankšta.

Kariuomenė šiuo metu vertina keturias teritorijas, kur galėtų atsirasti dar vienas poligonas.

Tiesa, ne visos savivaldybės pageidauja tokios kaimynystės. Krašto apsaugos ministerija žada investuoti ir į vietos gyventojų gerovę – taip, kaip ir Rūdninkuose.

„Į šią savivaldybę investavome 8,5 mln. eurų, ir tai buvo skirta vandentiekio, nuotekų sistemoms, kelių tvarkymui ir visiems kitiems bendruomenėms reikalingiems dalykams“, – tvirtino krašto apsaugos viceministrė.

Iš viso Rūdninkų karinis miestelis atsieis apie 2 mlrd. eurų.

Dar pusę milijardo eurų vokiečių kariams planuojama investuoti Rukloje.