Kad vasaros malonumai nesibaigtų vasarą, Dievas sukūrė Sardiniją... Noras paankstinti vasarą pavasario sąskaita arba pratęsti ją į rudenį būdingas daugeliui lietuvių, kuriems trijų vasaros mėnesių, ir dar dažnai lietingų, su link rudens įšylančia Baltijos jūra būna per maža. Apie Sardiniją kaip vasaros atostogų kraštą rudenį bei galimybę prailginti šiltojo sezono malonumus pasakoja Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė. Ir įvardija septynias priežastis, dėl kurių lietuviai veržte veržiasi į šią Italijos salą.

1. Išlepintiems tobulų lietuviškų paplūdimių. Taip, mes tokie, ir uolos ar žvyras, kur nėra kur patogiai išsitiesti, mums netinka. Sardinijos paplūdimiai erdvūs, platūs, tobulo balto smėlio salos pakrantės patenka į kasmet sudaromų geriausių pasaulio paplūdimių sąrašus. O jūra ten tokia skaidri, kad, iš aukščiau žiūrint į jachtas, atrodo, tarsi jos kabėtų ore – tokio švarumo, skaidrumo yra vanduo. Prie Sardinijos krantų atplaukia daugybė jachtų. Populiari pramoga poilsiautojams – iš laivų grožėtis jūros dugno gyvenimu ar vykti prie iškyšulių, kur atplaukia delfinų. Sardinija turi 1849 km paplūdimių, daugelis jų – labai skirtingi. Tad tikrai galima išsirinkti tokią vietelę prie jūros, kuri bus ir prie širdies, ir kur džiaugsitės tik sava kompanija.

2. Mėgstantiems valgyti skaniai. Dažnas, pakeliavęs po užsienį, pamato, koks skanus ir natūralus yra Lietuvos gamintojų maistas, taip pat ir restoranų, kavinių patiekalai. Patys italai pripažįsta, jog geriausia jų virtuvė – Sardinijoje. Maistas ten paprastas, šviežias ir natūralus. Dažnas patiekalas ant sardiniečio stalo ar restorane – jūros gėrybės. Kuo tą dieną apdovanos jūra, negali nuspėti, tad kai kuriuose restoranuose nerasite valgiaraščio – stiprinsitės tuo, ką tą rytą sugavo žvejai. 

Kadangi saloje klesti avininkystė, paplitę ir avienos, ėrienos patiekalai, ypač – salos viduje. Sardiniečiai didžiuojasi savo tradiciniu, daugiau nei 2 tūkstančius metų gaminamu sūriu „Pecorino Sardo“, daromu tik iš Sardinijos avių pieno. Šio sūrio dedama į daugelį Sardinijos patiekalų, todėl salos virtuvės skonis yra „Pecorino Sardo“ skonis.

3. Gamtos mylėtojams. Sardinijoje galima pamatyti laisvėje gyvenančių arklių ir elnių, vaikai bus sužavėti išvydę ponius albinosus. Prie salos iškyšulių būriuojasi gyvenimo džiaugsmu trykštantys delfinai, saloje apsistoja migruojantys flamingai. Sardinija – subtropikai, todėl ten nuolat žydi kokie nors medžiai, krūmai, gėlės. Pavyzdžiui, mimozos, palmės, rausvais žiedeliais apsipila migdolmedžiai, žydi ir noksta mandarinai, apelsinai... Salos pakrantėse yra grotų – galima eiti pėsčiųjų takais. Šiaurės vakarų pakrantės įlankoje, Kačijos kyšulyje, yra Neptūno grota (Grotta di Nettuno) – po ją turistams siūlomos ekskursijos valtimi.

4. Besiilgintiems žagrės. „Sardinija gyvena ne tik iš jūros. Oficialiais duomenimis, saloje ganosi apie 3 mln. avių, tačiau manoma, kad iš tikrųjų jų – daugiau, net apie 5 mln. Avys – neatskiriama salos dalis. Jos ganosi laisvai, ir labai didelė tikimybė, kad, išvažiavus iš miesto, avys užtvers jums kelią. Stovėsite su automobiliu ar autobusu, nė krustelti negalėsite iki avių jūra nenubanguos ten, kur jai reikia, – juokėsi „Tez Tour“ atstovė. – Kur bevažiuotumėte, visur – ar arčiau, ar toliau – matai tuos besiganančius vilnos kamuoliukus...“

5. Vertinantiems nenusaldintas šypsenas. Sardinijos žmonės, o ypač – vyresni, dar nesugadinti nei euro, nei turizmo apskritai. Jie nuoširdūs ir gana atviri – nepabijos ne tik gerą, bet ir tiesesnį žodį pasakyti. Sardinijoje, o ypač – kaimuose, gyvenimas itin natūralus – jis teka ta pačia gyvenimo ant žemės, kurią iš visų pusių supa jūra, vaga, taip, kaip ir prieš tūkstančius metų. Todėl gyvenimo tempas ten – lėtas. O gyvenimo būdas – išvien su gamta. Žmonės ten negadina gamtos, o išmokę su ja darniai sugyventi.

6. Visiems poilsiautojų tipams. Pasak „Tez Tour“ atstovės, lietuvių poilsiautojus galima skirti į dvi grupes: mėgstančius, kad jais būtų pasirūpinta nuo... iki... ir atradėjus-individualistus, kurie atostogas nori susikurti iš pačių atrastų dalykų. Sardinija – ideali sala ilsėtis šioms abiem poilsiautojų grupėms. Taip pat saloje paprasta derinti organizuotas keliones su spontanišku noru pakeliauti savarankiškai.

„Kai nuskrendama ilsėtis su kelionių organizatoriumi, juk neprivalu visą savaitę praleisti paplūdimyje – kad ir kokie nuostabūs jie būtų. Sardinijoje lengva išsinuomoti automobilį ar net keliauti po salą autobusu. O va po dienos kelionės sugrįžti į viešbutį kaip į namus – išties patogu. Ypač tai aktualu šeimoms, keliaujančioms su vaikais, – sakė I. Aukštuolytė. – Natūralu, kad tokiu atveju norisi daugiau patogumo, saugumo ir garantijų, kuomet viskuo pasirūpinta iš anksto: ir skrydžiu, ir apgyvendinimu, ir nuvežimu iš oro uosto iki viešbučio ir atgal. „Tez Tour“ atstovai patars, ką saloje verta pamatyti ar į kokį restoranėlį užsukti pietų, o kokį – verčiau aplenkti“.

Sardinijoje paprasta išsinuomoti automobilį, taip pat rekomenduojama rinktis į salos gilumą nusigauti padėsiančiu vietos transportu. „Pati po salą keliavau autobusais ir likau sužavėta patogumu – autobuse nusiperki bilietą ir važiuoji, o pamatyti ir per autobuso langą, ir jau nuvykus į pasirinktą vietą, galima išties daug, – sakė I. Aukštuolytė. – Sardinijos kraštovaizdis įstabus ir kontrastingas, ten nėra autostradų, todėl vien važiavimas vietos keliuku bei žiūrėjimas pro langą yra tikra ekskursija: kalnai ir lygumos, jaukios giraitės ir kokioje aukštesnėje vietoje atsiveriantys vaizdai į Viduržemio jūrą, pro šalį bėgantys vietos gyventojų kaimai... Taip keliaujant, iš patirtų įspūdžių ir vaizdų, galima susidėlioti savos Sardinijos mozaiką“.  

7. Svajojantiems apie vasarą rudenį. Nors lietuviai per 9 mėnesius išsiilgsta saulės, daugelis mūsų svilinančio karščio nepageidaujame. „Todėl Sardinijoje geriausia ilsėtis rudenį, kuomet atslūgsta karščiai (vasarą būna apie 35°C) ir oras tampa ypač malonus poilsiui, vidutinė temperatūra – apie 25°C, – sakė I. Aukštuolytė. – Sardinijoje vasara tęsiasi iki lapkričio, vanduo būna kaip reikiant įšilęs, vietos turgeliuose – gausų įvairiausių nunokusių vaisių. Puiki sala mūsų kraštiečiams, besidairantiems, kur prailginti trumpą lietuvišką vasarą“.