Abejojama, ar Klaipėda buvo išvaduota

Istorija

Abejojama, ar Klaipėda buvo išvaduota

Šiandien minima vadinamoji Klaipėdos išvadavimo sukaktis sukėlė abejonių dėl žodžio „išvadavimas“. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejininkas Saulius Karalius teigia, kad 1945 metų sausio 28 dieną mūsų miestas buvo ne išvaduotas, bet užimtas, ir siūlo šią dieną vadinti drastiškiau - senosios Klaipėdos mirtimi, nes tada mūsų miestas neteko ne tik didžiulės dalies senųjų gyventojų, bet ir gražiojo senamiesčio.

Griovė ir vokiečiai

Iš pradžių ir patys sovietai sausio 28-ąją vadino Klaipėdos užėmimu. 1945 metais išleistame laikraštyje buvo parašyta: „Pirmojo Pabaltijo fronto kariuomenė, perėjusi į puolimą šiandien, sausio 28 dieną, užėmė Lietuvos miestą Klaipėdą (Mėmelį)“. Tik vėliau užėmimas buvo įvardintas kaip „išvadavimas“.

„Ši diena Klaipėdai yra tragedija, nes miestas tris dienas degė ir niekas jo negesino. Sudegė daug vertingų istorinių pastatų, bažnyčių. Per nesiliaujančius sprogimus beveik neliko nė vieno sveiko stogo ar lango, buvo nuskandinta daugybė laivų. Senosios Klaipėdos beveik nebeliko,“ - pasakojo muziejininkas. Anot jo, baisiausia yra tai, kad miestą griovė ne tik sovietų kariai, bet ir vokiečiai. Matydami, kad Klaipėda atiteks kitiems, jie daugelį pastatų užminavo uždelsto veikimo sprogmenimis.

Muziejininkui gaila senųjų pastatų, kuriuos žmonės nugriovė vien todėl, kad jie liko be stogų. „Namus galima buvo atstatyti. Tačiau naujai atsikėlusiems gyventojams miesto senovė nebuvo šventa. Ketinta nugriauti visus pastatus ir jų vietoje pastatyti naujus, „stalininio“ tipo“, - sakė S.Karalius.

Dėl Klaipėdos užėmimo miestas neteko daugybės senųjų gyventojų, daugiausiai vokiečių. Iš 152 tūkstančių senųjų klaipėdiečių dabar liko tik 10 tūkstančių. Pirmosiomis dienomis po „išvadavimo“ jų buvo likę vos aštuoni. Kiti sugrįžo vėliau, praėjus karo baisumams.

Nedaug eksponatų

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje 2000 metais buvo atidaryta ekspozicija apie Klaipėdos užėmimą. To meto įvykius kol kas atspindi tik negausūs eksponatai: vokiečių ir sovietų karių šalmai, ginklų detalės, sprogusių sprogmenų šukės, iš vokiškų knygų nukopijuotos retos nuotraukos, ano meto laikraščiai, sovietų armijos karininkų asmeniniai daiktai bei apdovanojimai. Taip pat muziejuje galima pamatyti ir keletą seniesiems Klaipėdos gyventojams priklausiusių baldų. Čia yra Klaipėdos tragizmą iliustruojantis stendas, kuriame parodyta, kaip mažėjo senųjų miesto gyventojų, bei ką tik atnaujintas prieškarinio uostamiesčio maketas.

S.Karalius sakė, kad ekspozicija dar turėtų būti atnaujinta. Ateityje ketinama eksponuoti ir vadinamąją Pergalės patranką, buvusią ant dabartinėje Lietuvininkų aikštėje stovėjusio aukšto pjedestalo. Anksčiau buvo eksponuojamos ir sovietų karių uniformos, tačiau dabar jos neberodomos, nes labai nukentėjo nuo kandžių.